Augustės vyras – jūrininkas. Jis, kaip tikino moteris, oficialiai dirba vienoje užsienio kompanijų ir algą gauna JAV doleriais.
Moteris pasakojo, kad lapkričio 11 dieną, kaip ir įprasta, iš darbdavio užsienio kompanijos jos vyrui buvo atliktas pinigų pervedimas, tačiau tąkart pinigai vyro sąskaitos „Swedbank“ banke nepasiekė.
Savaitę nesulaukusi algos, šeima kreipėsi į banką ir ten sužinojo, kad iki Lietuvos banko padalinio siųstas uždarbis taip ir nenukeliavo, todėl jie turėtų kreiptis į pinigų siuntėją.
„Vėl kreipėmės į vyro kompaniją, tačiau ten pasakė, kad viskas gerai, pinigai išsiųsti“, – sakė ji.
Galiausiai moteris teigė išsiaiškinusi, kad dėl to, jog yra atliekamas tarptautinis pinigų pervedimas, pinigai keliauja per „Swedbank“ banką korespondentą, šiuo atveju – „Wells Fargo NY“, o jis vyro gautą atlygį sulaikė dėl pinigų plovimo prevencijos.
„Po kurio laiko vėl kreipėmės į „Swedbank“. Klausėme, ką mums daryti, gal reikia pateikti kokius dokumentus, vyro darbo sutartį. Gavome atsakymą, kad jokių dokumentų nereikia, turime palaukti“, – pasakojo ji. Pasak Augustės, nesulaukę vėl kreipėsi į „Swedbank“.
Kaip tikino, moteriai buvo pasakyta, kad bankas negali niekuo padėti.
„Kodėl bankas negali duoti jokios oficialios užklausos bankui korespondentui, atstovaudamas savo klientams? Ar draudžia įstatymai, teisės aktai?
Mano vyro alga yra pagrindinis pajamų šaltinis, mes tame pačiame „Swedbank“ esame pasiėmę būsto paskolą, naudojamės kreditine kortele, jos kreditą reikės grąžinti, terminas vis artėja, tačiau iš ko?“ – pyko Augustė.
„Iš ko mums mokėti paskolą, kreditą? Mes net nežinome, kada mus pasieks pinigai. Ar jie mus iš viso pasieks, galbūt bus grąžinti atgal siuntėjui? Iš ko gyventi? Turime mažą vaiką“, – kalbėjo ji ir skaičiavo, kad nuo darbdavio pinigų pervedimo dienos jau praėjo 21 diena, o šeima jų iki šiol negavo.
Paklausta, ar jie patys nesikreipė į banką „Wells Fargo NY“, kuris ir sulaikė jų pinigus, moteris sakė, kad bankas šeimai negalėjo suteikti jokios informacijos, nes šie nėra jų klientai.
„Pikčiausia, kad mums „Swedbank“ nieko negali pasakyti, tik išstenėti „mes apgailestaujam“, bet ar tas gailestis sumokės paskolos įmoką?“ – klausė ji.
Tokios situacijos – retos
Dėl susiklosčiusios situacijos DELFI kreipėsi į „Swedbank“.
„Tokiais tarptautinių mokėjimų atvejais bankas gavėjas, šiuo atveju – „Swedbank“, laukia mokėjimo, kad galėtų jį įskaityti į sąskaitą.
Komentuoti, dėl kokių aplinkybių mokėjimas vėluoja ir ar jis bus įvykdytas, mes galimybių neturime – tai yra banko siuntėjo ir banko korespondento reikalas“, – komentavo banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Redakcija susisiekė ir su Lietuvos bankų asociacija (LBA). Jos prezidentas Mantas Zalatorius sakė, kad negavus pinigų reikėtų kreiptis į jų mokėtoją ir prašyti išsiaiškinti situaciją.
„Apgailestaujame dėl susiklosčiusios padėties. LBA duomenimis, situacijos, analogiškos aprašytai, yra išskirtinai retos.
Tokiu atveju asmuo, kuris turėjo gauti lėšas, bet jų negavo, turėtų kreiptis į mokėtoją ir prašyti jo pasiaiškinti su savo banku, ar tikrai mokėjimas buvo įvykdytas.
Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencija yra vienas svarbiausių bankų veiklos uždavinių.
Lietuvos Respublikos piliečiams, planuojantiems dirbti užsienio bendrovėse, patartina iš anksto pasidomėti ir labai rūpestingai įvertinti įmonės reputaciją bei patikimumą. Tai gali turėti įtakos darbo santykiams bei su jais susijusioms finansinėms paslaugoms“, – kalbėjo M. Zalatorius.
