Apie ką mes čia…
1880–ieji. Žmonės vis dar apšvietimui naudoja ugnį. Tačiau greitai viskas pasikeičia, kai į areną įžengia genialus inovatorius Tomas Edisonas, kuris turi aiškią viziją, kaip apšviesti pasaulį – naudoti nuolatinę elektros perdavimo sistemą. Ir nors jo požiūris į elektrą yra gerbiamas paties JAV prezidento, su juo visiškai nesutinka fizikas ir verslininkas Džordžas Vestinghauzas, kuris mano, jog geresnis būdas perduoti elektros srovę yra kintamoji sistema. Tarp jų kyla konfliktas, kuris tęsis ilgus metus, kol vienas iš jų netaps visišku nugalėtoju šiame „srovių kare“.
Kūrinio turinys
Kai tik 2016 metais sužinojau, kad bus kuriamas biografinis filmas apie Tomasą Edisoną ir Nikolą Teslą, apsidžiaugiau ir labai nekantriai laukiau premjeros. Tačiau po visų tų sekso skandalų su „Weinstein Company“, juosta atsidūrė nepalankioje pozicijoje ir jos likimas priklausė nuo atskirų investuotojų, kurie neturėjo žalio supratimo, ką reikės daryti ir kada filmas turės šansą pasirodyti didžiuosiuose ekranuose.
Visiškai užmiršau apie šį filmą, kol nepamačiau jo mūsų kino teatrų repertuare. Bet jau tokio ažiotažo nebuvo, todėl tikėjausi gauti bent jau neblogą pramogą. Taip, kartais dramos irgi gali suteikti smagią pramogą kine.
Pats filmas ir jo istorija apima ganėtinai mažą laikotarpį, bet ji yra pirmiausia ne apie žmones. Todėl jeigu tikitės pamatyti juostą apie Tomaso Edisono šeimos idilę, Džordžo Vestinghauzo turtus ar Nikolos Teslos sunkų gyvenimą Europoje, galite nusivilti, nes pagrindinė šios istorijos tema – elektros perdavimo sistemos tobulinimas ir dviejų žmonių (inovatoriaus ir verslininko) konkurencija dėl vienos priežasties – kas iš jų bus geresnis.
Aišku, faktų iš jų gyvenimo irgi yra, bet jie lygūs tam, ką galima perskaityti „Vikipedijoje“. Todėl personažai šiame filme yra antraeiliai siužetinės linijos varikliai. Visas dėmesys filme skiriamas nuolatinei ir kintamajai elektros srovės sistemai bei jos sukūrimui. Aišku, visas šis darbas pateikiamas pakankamai greitai, bet norint įsigilinti į visas filme išsakytas minis, reikia labai įdėmiai stebėti, kas vyksta ekrane ir klausytis kiekvieno dialogo, nes visgi kalba eina apie mokslą ir jeigu nieko nežinai apie fiziką, bus sunku susigaudyti.
Kalbant apie herojus, juostoje yra išryškinami trys personažai, kurie, deja, neturi labai didelės tarpusavio chemijos ir tai yra šiek tiek liūdna. Tomas Edisonas pateikiamas kaip mokslo maniakas, kuriam rūpi tik jis pats bei jo išradimai. Aišku, dėl šio žmogaus mes turime elektrą, bet kaip asmenybė, filme jis piešiamas ganėtinai neigiamai. Pats jo charakteris nelabai yra atskleidžiamas, todėl kartais sunku suvokti, kodėl jis toks yra ir kas lėmė tokius jo poelgius.
Užtat Džordžas Vestinghauzas pasirodė pačiu adekvačiausiu žmogumi šioje juostoje. Tai verslininkas, kuriam rūpi rezultatas ir pinigai, bet tai ir šeimos žmogus, kuris moka parodyti dėmesį savo žmonai, ko nesugebėjo daryti Edisonas. Nikola Tesla – varnelė filme, nes šis personažas visiškai nebuvo atskleistas. Keli faktai ir kelios jo idėjos – štai taip čia pateikiamas šis žymus žmogus, kurio likimas susiklostė gan dramatiškai. Apie kitus herojus net nesinori šnekėti, nes jie buvo labai blankūs ir neįsimenami.
Galiausiai gauname šiokią tokią istorijos ir fizikos pamoką, kuri, kaip nekeista, nėra nuobodi, nors, tiesą pasakius, sausi faktai nei vienam filmui nepridavė žavesio. Čia yra šiek tiek kitaip, dėl ko nuo pradžios iki galo yra visai lengva stebėti šį „srovių karą“ tarp iškilių asmenybių. Bet ar išėjus iš kino salės norėčiau šį filmą rekomenduoti draugams? Turbūt, kad ne.
Techninė juostos pusė
Atsižvelgus į filmo išorę galima teigti, jog tai labai tvarkingai atrodantis projektas, kuris žavi tiek ausis, tiek ir akis. Visgi kostiuminės dramos dažnai pasižymi labai kruopščiai atkurtomis rodomo laikotarpio detalėmis. Ir šis filmas kaip tik toks ir yra. Veikėjų kostiumai, šukuosenos, grimas puikiai atkuria XIX amžiaus pabaigos madas JAV. Ir ne vien kalbu apie aukštuomenę, bet ir apie paprastus žmones. Taip pat pačios dekoracijos ir meninis apipavidalinimas vertas dėmesio. Prie pliusų priskirčiau kartais keistai atrodantį operatoriaus darbą dėl itin kreivų rakursų bei ramią atmosferą sukuriantį garso takelį. Visa tai leidžia pasinerti į patį filmą ir jame vystomą istoriją. Garso ir vaizdo montažas be priekaištų. Pasakojimas vystomas pakankamai nenuobodžiai, o ir scenos neužtęstos ar pernelyg greitai apkirptos.
Aktorių kolektyvinis darbas
Kas labiausiai žavi šioje juostoje, tai aktorių kolektyvas, kuris, manau, daugelį žmonių įtikins eiti į kiną. Ir tai yra teisinga, nes aktoriai filme pasidarbavo išties neblogai. Aišku, atsižvelgus į kiekvieno iš jų kalibrą, galima teigti, jog jie turėjo žymiai ryškesnius ir įdomesnius vaidmenis, kurie buvo verti „Oskaro“, tačiau čia nei vienas iš jų pasišiukšlino.
Asmeniškai man labiausiai patiko Michaelas Shannonas, kuris vien savo maniakišku žvilgsniu gali pritraukti prie ekrano ir parodyti, koks gi blogietis jis yra. Nors, tiesą pasakius, jo personažas nebuvo joks blogietis, tik jis taip atrodė iš šono dėl piktavališkų Michaelo Shannono veido išraiškų bei šypsenos. Benedictas Cumberbatchas kaip visada šaunus. Ne geriausias jo vaidmuo, bet irgi įtikinamai pateiktas, dėl ko ekrane mes matome rimtą ir į mokslus susitelkusį žmogų, kuriuo nesunku patikėti. Gaila tik vieno – nebuvo pernelyg didelės chemijos tarp šių aktorių.
Antraplaniai aktoriai Tomas Hollandas, Katherine Waterston ir Nicholas Houltas nebuvo išnaudoti. Labai epizodiškai pasirodę aktoriai neturėjo, ką demonstruoti, tik pabūti ekrane ir pasakyti kelias ne itin įsimintinas replikas apie vieną ar kitą dalyką. Viskas, daugiau iš jų naudos čia nebuvo, dėl ko šiek tiek liūdna, nes jie tikrai sugeba pademonstruoti puikius vaidybinius rezultatus, jeigu jiems yra suteikiamas šansas ilgiau pasibūti ekrane.
Verdiktas
„Srovių karas“ – pakankamai šabloninė tikrais faktais paremta drama, kuri, nors ir nepriverčia nuobodžiauti kine, bet ir nesuteikia didelio pasitenkinimo. Visos peržiūros metu dažnai aplanko nejaukus deja vu jausmas, jog kažkur mes tai matėme, tik kitame pavidale. Be abejo, filmas turi savų pliusų, kuriais tampa žinomi aktoriai, ganėtinai gera techninė dalis ir neblogai vystoma istorijos pamoka. Jie ir tempia visą šį projektą ant savo pečių.
Filmo anonsas:
