9 iš 10 darbdavių savo darbuotojams siūlo vienokias ar kitokias motyvavimo priemones, rodo „Luminor“ užsakymu atlikta įmonių vadovų ir personalo vadovų apklausa.
Kiek daugiau nei pusėje šių įmonių taikomos piniginės premijos, maždaug 4 iš 10 – skatinimas tokiomis priemonėmis kaip įmonės automobilis, kuro kortelės, telefonas. Panaši dalis darbuotojams finansuoja asmeninio profesinio tobulėjimo galimybes, rodo tyrimas, kuriame dalyvavo 301 įmonės, turinčios bent 30 darbuotojų.
Kas dešimta įmonė savo darbuotojams suteikia papildomas atostogų dienas.
Sveikatos draudimą turi maždaug kas trečia bendrovė, o pensijų kaupimą siūlo 1 iš 8.
Derina skirtinas naudas
Pasak Agnės Ignotienės, „Luminor“ darbuotojų patirties komandos vadovės Baltijos šalims, kalbant apie motyvacines sistemas, didesnį dėmesį tam skiriančios įmonės stengiasi sukurti naudų paketą, kuris atlieptų skirtingus darbuotojų poreikius.
„Rinkoje papildomos naudos dažniausiai yra orientuotos į kasdienį vartojimą, kasdienius poreikius ir jų patenkinimą, pvz. sportas, pusryčiai, pietūs, sveikatos draudimas, nuolaidos darbuotojams. Taip pat yra naudos, kuriose didesnis akcentas teikiamas ateičiai. Darbdavio prisidėjimas prie pensijos galėtų būti tokios naudos pavyzdys, nes šiuo atveju esmė – finansinio pagrindo ateityje užtikrinimas, darbuotojo sąmoningumo didinimas“, – kalba A. Ignotienė.
Jos teigimu, labiausiai kaupimas pensijai yra paplitęs skandinaviško kapitalo ar kultūros bendrovėse, kur ši priemonė yra iš esmės savaime suprantama.
Neretai taikoma taisyklė, anot A. Ignotienės, yra derinti skirtingo pobūdžio naudas – pavyzdžiui, pats „Luminor“ bankas savo darbuotojams siūlo pasirinkti dvi iš trijų naudų pakete esančių priemonių – papildomų laisvadienių, sveikatos draudimo arba pensijų kaupimo.
Laukia darbuotojų iniciatyvos
„Luminor“ užsakymu atliktas tyrimas taip pat rodo, kad darbdaviai būtų linkę dėl savo darbuotojų padaryti daugiau, jei šie patys to paprašytų.
4 iš 10 įmonių, šiuo metu nesiūlančių pensijų kaupimo, svarstytų imtis tokios programos, jei tai pasiūlytų darbuotojai.
„Darbdaviai laukia, kad darbuotojai patys parodytų iniciatyvą ir tai yra suprantama – jie nori būti užtikrinti, kad taikomos priemonės tikrai motyvuos, didins darbuotojų lojalumą“, – sako A. Ignotienė.
Šiuo metu situacija kiek kitokia – kaip rodo tyrimas, 7 iš 10 darbdavių, siūlančių darbuotojams kaupti III pakopoje, patys inicijavo papildomą pensijų kaupimą. Tik penktadaliu atvejų šios naudos idėją pasiūlė patys darbuotojai.
Renkasi pinigus šiandien
Be to, tyrimo duomenimis, ne visi darbuotojai renkasi dalyvauti tokiose programose.
Paprašyti įvertinti, kodėl kai kurie darbuotojai nesutinka pasinaudoti darbdavio pensijos kaupimu, pusė darbdavių sako, kad darbuotojai nepasitiki finansinėmis institucijomis, politine situacija, nuolatinėmis reformomis.
Aistė Paliukaitė, „Luminor“ pensijų produkto vadovė, pastebi, kad toks susirūpinimas tikrai aktualus „Sodros“ administruojamos II pensijų pakopos atveju, tačiau nebūtinai galioja III pakopoje.
„III pakopos fonduose esančios lėšos yra privati kaupiančiųjų nuosavybė, tad politinės situacijos ar reformų įtaka jiems yra minimali. Tiesa, politikai gali pakeisti gyventojų pajamų mokesčių (GPM) lengvatos taikymo sąlygas. Įstatymai numato, kad šiuo metu III pakopoje kaupiantys žmonės gali susigrąžinti iki 300 eurų GPM, jei tai sudaro 20 proc. įmokų į fondą“, – kalba A. Paliukaitė.
Ji taip pat pabrėžia, kad nors fondus valdo privačios finansų institucijos, pastarosios yra griežtai kontroliuojamos, jos negali nepagrįstai rizikuoti žmonių sukauptu turtu, o pensijų fondai negali bankrutuoti.
„Bankas arba fondą valdanti įmonė bankrutuoti gali, tačiau pats pensijų fondas – ne, nes fondo turtas yra atskirtas nuo fondą valdančios bendrovės. Tai numato Lietuvos teisės aktai, kurių įgyvendinimą prižiūri atsakingos institucijos. Fondų turtas gali mažėti arba didėti tik priklausomai nuo investavimo sėkmingumo ir svyravimo rinkose“, – dėsto A. Paliukaitė.
Vis dėlto, beveik 4 iš 10 darbdavių nurodė, kad darbuotojams svarbiau gauti priedą prie algos šiandien, o ne pinigus ateityje.
Baiminasi pinigų nuvertėjimo
Kita priežastis, dėl kurios darbuotojai, tyrimo duomenimis, nesirenka pensijų kaupimo – baimė dėl pinigų nuvertėjimo.
„Skaičiuojama, kad vidutinė pensijų fondų metinė grąža per pastaruosius 15 metų Lietuvoje siekia apie 4–5 proc. Per šį laikotarpį rinka išgyveno ne tik pakilimus, bet ir 2008 m. finansų krizę, tačiau rezultatas pasiektas nepaisant jos. Be abejo, vertybinių popierių rinka svyruoja ir kai kuriais metais sukauptų pinigų vertė gali sumažėti, tačiau galima tikėtis, kad dešimtmečių perspektyvoje investicijų grąža bus teigiama“, – mano A. Paliukaitė.
Tyrimą „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu rugpjūčio mėnesį atliko „Rait“. Iš viso apklausta 301 Lietuvos didelių arba vidutinių įmonių, turinčių bent 30 darbuotojų.
