„Niekas nenori laikyti savo turto eurais, tačiau visi žiūri į jį kaip į garantą“, – pažymi George'as Saravelosas, „Deutsche Bank AG“ pasaulinis valiutų tyrimų vadovas.
Dėl šios priežasties euro zona „tampa nauja pasauline tarptautinės finansų sistemos likvidumo teikėja, po truputį pakeičiančia dolerį“, teigia jis.
Bendroji valiuta vis dažniau naudojama tarptautinėse skolinimosi operacijose, teikiant tarpbankinį finansavimą ir vykdant tarpvalstybinius sandorius. Tai padeda prislopinti eurą rizikingesniais laikotarpiais, tačiau gali prisidėti prie valiutos svyravimo ir pakilimo, kai ir vėl vengiama rizikuoti.
Prekyba pasinaudojant palūkanų normų skirtumais (angl. carry trade) apima skolinimąsi mažo pajamingumo valiuta ir pinigų iškeitimą į kitas, didesnių palūkanų normų valiutas, arba kitą turtą, kurio grąža didesnė. Tai sėkmingai veikia tada, kai valiutų svyravimai yra maži.
„Bloomberg“ paskaičiavimu, šio tipo prekyba eurais atnešė grąžą dvidešimčiai iš 23 besivystančių rinkų valiutų, lyginant su dešimčia doleriais paremtų operacijų.
„Goldman Sachs Group Inc.“ rekomenduoja dolerio atžvilgiu neutralius prekybos sandorius, kadangi išlieka galimybė, jog pasaulinė ekonomika stabilizuosis.
Šiais metais euras nukrito daugiau kaip 3 proc., o euro-dolerio poros svyravimai praėjusio mėnesio pabaigoje pasiekė rekordiškai žemą lygį. Kainų svyravimų trūkumas buvo siejamas su stabilia Europos centrinio banko ir Federalinio rezervo monetarinės politikos perspektyva bei nykstančia recesijos baime.
„Deutsche Bank“ atstovaujantis G. Saravelosas tvirtina, kad pinigų srautai, atsirandantys dėl padažnėjusio euro naudojimo finansuojant įsipareigojimus, išaugus rizikos apetitams palaiko valiutą silpną. Euras turėjo sustiprėti dolerio atžvilgiu ir per pastaruosius dvejus metus priartėti prie 1,40 USD, svarsto jis. Trečiadienį euras sumažėjo 0,1 proc. – iki 1,1076 USD.
„Nepaisant didžiulių svyravimų išorinėse sąskaitose, euras išlieka silpnas, – pastebi G. Saravelosas. – Tai beprecedentis atvejis.“
