Netolygumai tarp savivaldybių, pagal mokinių rezultatus, tik didėja, rodo naujausi žurnalo „Reitingai“ duomenys.
Sunku išlaikyti gerus mokytojus
Naujausiuose reitinguose Vilniaus savivaldybei teko nusileisti ir į pirmąją vietą užleisti Kauną, nors lietuvių ir anglų kalbos bei matematikos dalykuose stipriausiai paruošiami Vilniaus licėjaus ugdytiniai.
„Galime matyti, kad atskiruose dalykuose Kaunas yra pirmas, o kai kur ir Vilnius. Pavyzdžiui, kalbant apie anglų kalbą, tai Vilnius geriau išmoko, o informatiką ir matematiką geriau išmokoma Kaune. Dar pastebime tokį įdomų dalyką, kad Kaune yra daug stiprių mokyklų. Kalbant apie Vilnių, irgi jų yra daug, yra 15 mokyklų, kurios patenka į geriausių gimnazijų 60-uką. Kartu Vilniuje yra ir mokyklų, prastų mokyklų, kurių yra šešios, geriausių gimnazijų reitinge jos yra už 300 ribos. Mes kalbame tik apie Vilniaus miestą, o Vilniaus rajone yra absoliuti prapultis, rezultatai ten tikrai labai prasti. Vilniaus rajone yra bene labiausiai nesutvarkytas mokyklų tinklas.
Tose mokyklose mokosi po keliasdešimt vaikų. Tas smulkumas joms atneša nekokybę. Jeigu mokykloje yra mažai mokinių, negalima pasamdyti ir gerų mokytojų. Dažnai pamokos vyksta jungtinėse klasėse, mokytojas dirba su skirtingais vadovėliais, skirtingais vaikais. Tai atneša tą nekokybę. Turint mažai mokinių, negalima išlaikyti gerų mokytojų“, – laidoje „DELFI diena“ sakė G.Sarafinas.
Itin prasta situacija Vilniaus rajone
Tiesa, vasarą buvo paskelbtas juodasis mokyklų sąrašas, buvo svarstoma kai kurias mokyklas sujungti.
„Tas mažas mokyklas buvo svarstoma jungti, uždaryti, tokių mokyklų yra daugiau kaimiškose vietovėse. O dabar valdantieji yra labiau orientuoti į regionus. Jie stengiasi neuždaryti tų mokyklų, kad ir kokia ten būtų kokybė. Ir laikys jas iki tol, kol bus valdžioje“, – tikino pašnekovas.
Specialistas taip pat pabrėžė, kad itin prasta mokyklų situacija yra Vilniaus rajone.
„Vilnius yra margas ir tautiniu atžvilgiu. Turime lenkų, rusų mokyklų, lietuvių. Antradienį buvo pristatytas tarptautinis tyrimas, kuris irgi atskleidžia, kad yra tautiniu pagrindu lenkų mokyklose mokinių pasiekimai yra mažesni, kalbant apie matematiką. Jų yra daug ir Vilniaus rajone, ir Vilniaus mieste. Turime gana silpnų ir lietuvių mokyklų, kartais sunku Vilniuje esančiai mokyklai išsilaikyti, nes tėvai mato geresnes mokyklas, atsiima vaikus iš prastesnių mokyklų. Silpnos mokyklos dar labiau leidžiasi ir patenka į uždarą ratą. Jeigu mokykla tik šiek tiek atsipalaiduoja, ji ir nusirita žemyn“, – sakė G.Sarafinas.
„Toms mokyklo,s, kurios nepatenka į pirmuosius 2 šimtukus, reiktų joms susimąstyti, nes reiškia, kad ji yra silpna“, – pridūrė jis.
Ragina tėvus tinkamai išsirinkti mokyklą
Specialistas pabrėžė, kad tėvams labai svarbu tinkamai išsirinkti mokyklą, kurioje mokysis jų vaikas. Geriausias būdas – kalbėtis su kitais tėvais ir nebijoti klausti jų patarimų.
„Yra daug parametrų, pagal kuriuos galima išsirinkti mokyklą. Pirmiausia reiktų pasikalbėti su mokinių, kurie jau baiginėja mokyklą, tėvais. Jie papasakos stiprybes ir silpnybes, kas pasiteisino, ar kokybės ir kainos santykis yra geras. Kažkada dariau tokį tyrimą ir pakalbinau šeimas, kurios turi bent kelis vaikus ir juos veda į skirtingas mokyklas.
Tos šeimos yra labai atviros, jų tiesiog reikia nebijoti paklausti. Jeigu pasižiūri reklamą, nuvedi savo vaiką į tą mokyklą, sumoki maksimalią kainą ir manai, kad bus sukurtas šedevras, tai, deja, to nebus“, – kalbėjo jis.
Matematikos rezultatai – siaubingi
Kaip skelbiama naujausiame tyrime, Lietuvos mokiniams sunkiai sekasi ir su raštingumu, ir su matematikos pasiekimais.
„Žiūrint į visą Lietuvą, su raštingumu mūsų šalyje nėra labai gerai. Jeigu vaikai ir jaunuoliai neskaito knygų, tai neįmanoma išmokti kalbos. Dauguma vaikų neskaito knygų, jų tėvai taip pat neskaito. Nėra net ir poreikio skaityti, atsirado trumpinių era, todėl matome tokius rezultatus. Tyrimas rodo, kad pagal skaitymo rodiklius lyg ir pakilome, bet vis tiek esame žemiau vidurkio.
Anglų kalboje lietuviai tiesiog žiba iš toli. Lietuviai šiemet vasarą surinko tarsi ir daug šimtukų – 1920 šimtukų. Tai 1260 šimtukų buvo gauta už anglų kalbos egzaminą. Kai vaikams yra noras mokytis, jie ir išmoksta. Be to, anglų egzaminas yra aiškus ir tikslus, parodantis mokinių lygį, gana nesudėtingas. Dabartiniai vakarykščiai tyrimai rodo, kad 25 procentai jaunuolių matematikoje yra nuliai, tai jie nepasiekia antro lygmens iš 6. Tai reiškia, kad jie nedraugauja nei su daugybos lentele, nei su procentais. Jiems ta matematika turbūt yra nereikalinga“, – DELFI sakė jis.
Tiesa, lietuviai tikrai turėtų ko pasimokyti iš Estijos, kur kiekvienas mokinys, kuriam nesiseka kažkoks mokomasis dalykas, turi pagalbos specialistą, kuris jį moko tol, kol mokinys išmoksta.
„Nėra Estijoje stebuklų, nors jie mus ir aplenkia šviesmečiais. Jeigu kuriam nors vaikui nesiseka koks nors akademinis dalykas, jie pastato pagalbos specialistą, kartais net 2. Jie dirba tol, kol tas vaikas išmoksta daugybos lentelę. Kai kalbi su matematikos mokytojais, visi sako, kad 98 procentus vaikų galima išmokyti matematikos bent iki 35 balų iš šimto“, – sako jis.
Gimnazijų reitingas pagal dėstomus dalykus
Lietuvių kalbos, matematikos ir anglų kalbos valstybinius brandos egzaminus šįmet geriausiai išlaikė Vilniaus licėjaus auklėtiniai. Licėjaus auklėtiniai geriausiai išlaikė ir Prancūzų kalbos valstybinį brandos egzaminą.
Tiesa, šį egzaminą laikė vos 9 abiturientai. Kaip teigia žurnalo „Reitingai“ sudarytojai, šių metų dalykinio gimnazijų reitingo išskirtinumas – kai kurių privačių mokyklų išsiveržimas į priekį – tai Klaipėdos licėjus ir Vilniaus „Saulės“ gimnazija.
Šių gimnazijų mokytojai ir anksčiau puikiai paruošdavo mokinius egzaminams, tačiau šįmet gimnazijos ne tik keliose kryptyse pateko į geriausiųjų dešimtukus, bet ir iš kai kurių pirmųjų trejetukų išstūmė elitines šalies gimnazijas.