V. Krasikovas gimė 1965-ųjų rugpjūčio 10 dieną – ne 1970-aisiais, kaip išgalvotas asmuo, kuriuo jis prisidengė. 2013-ųjų birželio 19-ąją V. Krasikovas tapo pagrindiniu įtariamuoju rusų verslininko, į kurį jau anksčiau keletą kartų buvo pasikėsinta, nužudymo byloje. Maskvoje įvykdyta žmogžudystė buvo daugeliu atžvilgių panaši į vėlesnį nužudymą Berlyne: žudikas dviračiu priartėjo prie savo taikinio, iš arti pistoletu dukart šovė jam į galvą ir pabėgo dviračiu.
Rusijos tarnybos galėjo nustatyti įtariamąjį pasitelkusios atsitiktinio liudininko pateiktą jo apibūdinimą ir žmogžudystės vaizdo įrašą, kurį užfiksavo stovėjimo aikštelės stebėjimo kameros.
2014-ųjų pradžioje Rusija pradėjo nacionalinę ir tarptautinę įtariamojo, kuris, kaip buvo nustatyta, yra Vadimas Krasikovas, paiešką. Interpolo arešto orderį taip pat išdavė Maskva. Tačiau, prabėgus kiek daugiau nei metams, 2015-ųjų liepą, Interpolo ir nacionaliniai paieškos orderiai buvo atšaukti, o tai turėjo reikšti, kad įtariamasis arba buvo sulaikytas, arba apskritai nebėra įtariamas įvykdęs nusikaltimą. Kriminalinis Maskvoje įvykusios žmogžudystės tyrimas užbaigtas nebuvo, kitų įtariamųjų įvardyta taip pat nebuvo.
„Bellingcat“ apžvelgti skrydžių užsakymų duomenys rodo, kad prabėgus metams po jo paieškos orderio galiojimo pabaigos V. Krasikovas atnaujino keliones lėktuvu Rusijoje: daug kartų keliavo į okupuotą Krymą ir netgi į kaimyninę Centrinės Azijos šalį. Tai dar vienas įrodymas, kad tuo metu V. Krasikovo nebereikėjo Rusijos tarnyboms, kurios žinojo apie jo keliones, įskaitant ir tai, kad kirsdavo sieną.
Beveik visi įrašai apie įtariamojo V. Krasikovo egzistavimą iš valstybinių Rusijos duomenų bazių buvo pašalinti. Centrinėje policijos duomenų bazėje jo vardo baudžiamosios bylos nėra, nors „Bellingcat“ peržiūrėtose archyvinėse duomenų bazėse jis išlieka ieškomu įtariamuoju ir egzistuoja daugybė nuorodų į įvykdytą nusikaltimą. Šiuo metu nėra įrašų apie asmens turimą vairuotojo pažymėjimą, tačiau ankstesni archyviniai duomenų šaltiniai rodo, kad jis turėjo automobilį ir vairuotojo pažymėjimą. Duomenų apie V. Krasikovą socialinių įmokų duomenų bazėje nėra. Vienintelis jo egzistavimo įrodymas yra galiojantis pasas, užfiksuotas centrinėje Rusijos pasų duomenų bazėje.
Tai, kad V. Krasikovo paieškos orderis tyliai atšauktas, o su juo susiję duomenys, įskaitant bet kokius su juo susijusius baudžiamuosius įvykius, pašalinti iš esamų Rusijos duomenų bazių, taip pat faktas, kad buvo klastoti duomenys apie neegzistuojantį asmenį, patvirtina ankstesnes „Bellingcat“ išvadas, jog Berlyno žmogžudystė – valstybės remiamas veiksmas. Alternatyviai organizuoto nusikaltimo hipotezei prieštarauja plataus masto nuoseklių administracinių įsikišimų, kuriuos galėjo įvykdyti tik valstybinis veikėjas, seka.
Plačiau apie „Bellingcat“ tyrimą galima sužinoti čia.
Žmogžudystė Maskvoje
Ankstyvą 2013-ųjų birželio 19-osios rytą Maskvoje verslininkas iš Rusijos Šiaurės Kaukazo Kabardos-Balkarijos respublikos pastatė automobilį stovėjimo aikštelėje prie savo buto. Restoranų tinklo ir pagrindinės turgavietės regiono sostinėje Nalčike savininkas Albertas Nazranovas jau buvo tapęs keleto pasikėsinimų taikiniu. Tad jis tapo itin budrus, kai užrakinęs automobilį pastebėjo, kad prie jo dviračiu priartėjo vyriškis su neįprasta tuo metų laiku kepure. A. Nazranovas mėgino priešintis užpuolikui, jam pavyko nustumti jį nuo dviračio ir nubėgti. Dviratininkas išsitraukė „Makarov“ pistoletą, ėmė vytis A. Nazarovą ir po neilgų gaudynių bei nesėkmingo pirmojo šūvio į auką iš arti paleido penkias kulkas. Viena jų pataikė į krūtinę, kita – į galvą.
Žmogžudystę užfiksavo stovėjimo aikštelės saugumo kameros, tą pačią dieną vaizdai pasirodė keliuose Rusijos televizijos kanaluose.
Po pirminio sujudimo, kurį sukėlė naujienos apie 2013-ųjų vasarą įvykdytą žmogžudystę, Rusijos žiniasklaidos nebepasiekė jokios žinios apie nusikaltimo tyrimą. Paskutinėje su žmogžudyste susijusioje naujienoje cituojamas teisėsaugos šaltinis, teigęs, kad žmogžudystė buvo užsakyta, o policija pradėjo „kepurę dėvėjusio liekno vidutinio ūgio vyriškio“ paiešką.
Keletas šaltinių, turinčių prieigą prie Rusijos IBD duomenų bazės, „Bellingcat“ patvirtino, kad šiuo metu nėra jokių įrašų, susijusių su V. Krasikovu. Archyvuose minėtos informacijos rasti taip pat nepavyksta. Tai yra itin neįprasta ir reiškia, kad įrašai apie jį buvo pašalinti jau po visko, mat įrašas apie V. Krasikovą turėjo būti IBD sistemoje net ir tuo atveju, jei jis būtų buvęs visiškai reabilituotas arba jo įtariamojo statusas pasikeistų.
Netrukus po to, kai Rusijos policija išdavė federalinį paieškos orderį, Rusija kreipėsi į Interpolą dėl vadinamosios „raudonosios kortos“ paieškos orderio. Trys Europos policijos šaltiniai iš skirtingų valstybių „Bellingcat“ patvirtino, kad tarptautinis arešto orderis Maskvos Interpolo biurui buvo išduotas 2014-aisiais, tačiau 2015-aisiais jis atšauktas. Rusijos Interpolui 2014-aisiais pateiktoje nuotraukoje matyti aiškus sutapimas su Berlyno žmogžudystės įtariamojo V. Sokolovo veidu.
Kas yra V. Krasikovas?
Vadimas Nikolajevičius Krasikovas gimė 1965-ųjų rugpjūčio 10-ąją tuometinėje Sovietų Sąjungoje, Kenestobe, mieste Kazachstano pietuose. Devintajame dešimtmetyje jo šeima persikėlė į Buriatiją – kalnuotą regioną Rytų Sibire, netoli Mongolijos sienos. Devintojo dešimtmečio pabaigoje V. Krasikovas vedė ir susilaukė dviejų vaikų, o vėliau persikėlė į pietinio Sibiro miestą Irkutską. 2009-aisiais jis vedė antrą kartą ir įsikūrė mažame miestelyje netoli Maskvos. „Bellingcat“ ir grupės partneriai tebetiria, ką konkrečiai jis veikė prieš žmogžudystę Maskvoje, taip pat – galimus jo ryšius su karinėmis ar saugumo tarnybomis prieš ar po nužudymo Maskvoje.
Teisinės pasekmės
Išvados, kad Rusijos valstybė atšaukė nacionalinį ir tarptautinį V. Krasikovo paieškos orderį ir palengvino naujos netikros tapatybės išdavimą tam pačiam asmeniui, pateikia dar daugiau įtikinamų įrodymų, kad Rusijos valstybė buvo įsitraukusi į šiuos veiksmus, o gal netgi davė leidimą nužudyti užsienio pilietį Vokietijos teritorijoje. Be to, Rusija, nepaisydama Vokietijos užklausos, po žmogžudystės nepateikė informacijos apie tikrąją Vokietijos policijos sulaikyto įtariamojo tapatybę.
Neįmanoma, kad Rusijos tyrimų tarnybos, besiremdamos nuotraukomis ir duomenimis apie pirštų atspaudus, kuriuos paprastai, besivadovaudamos savitarpio teisinės pagalbos procedūromis, perduoda Vokietijos tarnybos, negalėtų nedelsdamos atpažinti asmens. Net jeigu įtariamojo pirštų atspaudai nebuvo saugomi Rusijos centrinėje duomenų bazėje, tai turėtų reikšti, kad jis niekuomet nebuvo sugautas prieš atšaukiant orderį, – veido vaizdų paieška pasitelkus išsamią Rusijos policijos SORM sistemą būtų iš karto davusi rezultatų. Rusija informacijos Berlyno tarnyboms nepateikė.
Vokietija išsiunčia du Rusijos diplomatus
Vokietija trečiadienį pranešė išsiunčianti iš šalies du Rusijos diplomatus, prokurorams paskelbus, kad su buvusio čečėnų kovotojų vado nužudymu Berlyne gali būti susijusi Maskva.
Kai kurie Vokietijos politikai ir žiniasklaida kaltino Maskvą dėl rugpjūčio 23-iąją įvykdyto 40-mečio Sakartvelo piliečio Zelimchano Changošvilio nužudymo viename Berlyno parke, nors Rusija šiuos kaltinimus griežtai atmeta.
Z. Changošviliui buvo dukart šauta į galvą iš arti, tarsi įvykdant egzekuciją. Įvykio liudininkai pasakojo matę, kaip vyras išmeta į upę akmenų prikrautą krepšį, į kurį buvo įdėtas jo ginklas. Vokietijos policija neilgai trukus suėmė 49 metų Vadimą S. iš Rusijos Čečėnijos respublikos.
Anksčiau, trečiadienį, Vokietijos federalinė prokuratūra pranešė, kad, paaiškėjus bylos politiniam pobūdžiui, už žvalgybos bylas atsakingi prokurorai perima iš Berlyno žemės prokuratūros tyrimą dėl Rusijos piliečio Vadimo S.
„Perėmėme bylą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Federalinės prokuratūros atstovas.
Z. Changošvilio nužudymas buvo lyginamas su pernai Pietų Anglijoje įvykdytu pasikėsinimu nunuodyti buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį, dėl kurio Londonas kaltina Rusijos žvalgybą.
Rusija smerkia Vokietijos sprendimą ir žada atsakyti
Rusijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė Vokietijos sprendimą išsiųsti iš šalies du Rusijos diplomatus ir pavadino tai „nedraugišku“ ir „nepagrįstu“ veiksmu.
Diplomatai išsiųsti, vykdant tyrimą dėl Sakartvelo pilietybę turinčio čečėno nužudymo Berlyne šių metų rugpjūtį. Vokietijos institucijos mano, kad su nusikaltimu gali būti susijusi Rusijos valstybė.
Rusija pareiškė, kad Vokietija gali tikėtis atsakomųjų veiksmų, – iš Rusijos bus išsiųsti du Vokietijos diplomatai.
„Rusijos atsakas turėtų būti atitinkamas ir simetriškas“, – teigė Rusijos parlamento žemųjų rūmų Užsienio reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis.