„Baltijos šalims labai svarbu turėti laipsniško atsako planus, tam reikia kompromiso, tad tikiuosi, kad šiandien pavyks jį rasti susitikus su Turkijos prezidentu Erdoganu“, – Londono priemiestyje Vatforde prasidedant viršūnių susitikimui žurnalistams sakė G. Nausėda.
Diplomatinių šaltinių teigimu, Lietuvos prezidentas kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovais bei NATO generaliniu sekretoriumi trečiadienio rytą atskirai susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu – siekė jį įtikinti neblokuoti gynybos plano.
Turkija pastaruoju metu vienintelė atsisakė jį patvirtinti, kol bus sutarta dėl panašaus plano Turkijai. Daugiausia ginčų kelia Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus, kurie Vakaruose vertinami dėl kovos su „Islamo valstybės“ grupuote.
Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, JAV tarptautinių santykių tyrimų centro „Atlantic Council“ ekspertas Alexanderas Vershbow sako, kad Turkijos veto daro didelę politinę žalą ir silpnina aljanso solidarumą.
„Turkijos veto yra apmaudus labiau politiniu, o ne kariniu požiūriu. Yra jau egzistuojančių planų, ir šie atnaujinti planai jau yra stalčiuose – tam atvejui, jeigu šį vakarą ištiktų kokia nors krizė“, – BNS Londone sakė A. Vershbow.
„Tačiau rizikuoti planais, susijusiais su 5-uoju straipsniu, nėra gera mintis. Tai silpnina aljanso solidarumą“, – pridūrė jis, minėdamas NATO sutarties nuostatą dėl kolektyvinės gynybos.
NATO Baltijos šalių gynybos planus pirmą kartą patvirtino 2010 metais. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija siekia, kad jie būtų nuolat atnaujinami.
Rusijos grėsmė
Anksčiau planuota, kad aljanso šalių lyderiai Londone šventiškai, be įtampos, pažymės NATO įkūrimo septyniasdešimtmetį, tačiau sumaištį sukėlė kivirčai tarp Turkijos ir Vakarų šalių bei Prancūzijos prezidento pasisakymai.
Emmanuelis Macronas prieš susitikimą pareiškė, kad NATO ištiko „smegenų mirtis“. D. Trumpas tai pavadino bjauriu pareiškimu.
Prancūzijos prezidentas taip pat išsakė mintį, kad aljansas turėtų sutelkti dėmesį ne į Rusijos grėsmę, bet į kovą su terorizmu, ir pareiškė norintis strateginio dialogo su Maskva.
G. Nausėda, kaip ir kiti Vidurio europiečiai, tam nepritaria – Lietuvos prezidento teigimu, būtent Maskva yra didžiausia grėsmė nusistovėjusiai pasaulinei tvarkai.
Lietuvos prezidento teigimu, NATO taip pat negali užmerkti akių prieš ekonominę Kinijos ekspansiją.
„Grėsmę kelia ne tik terorizmas, bet ir Rusija bei ekonominė Kinijos ekspansija“, – trečiadienį sakė G. Nausėda.
Diskusijos dėl to, kaip NATO dokumentuose traktuoti Rusiją ir Kiniją, gali būti svarbios temos per vadovų darbinę sesiją.
2 proc. klubas
Po NATO sesijos G. Nausėda su dar aštuonių šalių lyderiais D. Trumpo iniciatyva turėtų susirinkti į „2 proc. klubo“ susitikimą. Skiriami 2 proc. nuo BVP gynybai yra NATO sutartas teisiškai neįpareigojantis, bet politiškai reikšmingas rodiklis.
Lietuvos prezidentas sakė šiuos pietus traktuojantis „kaip motyvaciją kitoms valstybėms pasitempti ir taip pat (...) vykdyti savo įsipareigojimus“.
G. Nausėda teigė ketinantis atkreipti D. Trumpo dėmesį į Lietuvos rūpestį savo gynyba ir karinius pirkinius iš JAV. Lietuva neseniai nusprendė iš JAV įmonės „Oshkosh Defence“ pirkti 200 šarvuotų visureigių už 145 mln. eurų, dar maždaug 300 mln. eurų šalis svarsto sumokėti už šešis amerikietiškus sraigtasparnius „Black Hawk“.
„Labai gerai suvokiame, kur yra mūsų prioritetai, padarėme savo namų darbus, galime tuo pasidžiaugti ir, svarbiausia, kad darome investicijas į tai, kas mums yra absoliučiai reikalinga, – keičiame savo dar likusią iš sovietinių laikų karinės infrastruktūros bazę, ji jau bus netrukus visa 100 proc. pakeista“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Darome tai, kad įsigytume šiuolaikinę techniką, ir įsigytume iš savo geriausių partnerių – tai JAV, Vokietijos ir panašiai“, – pridūrė prezidentas.
Lietuvos gynybos biudžetas šiemet siekia 2,03 proc. BVP.