Už tai, kad projektas būtų priimtas svarstyti balsavo 28 tarybos nariai, prieš pasisakė 3, dar 14 susilaikė.
„Mano galvoje jau sukasi kiti iššūkiai – kaip pasiekti, kad tame stadione galėtume džiaugtis futbolo pergalėmis. Iškart galvoju, kaip padaryti, kad mano sūnaus klasiokai turėtų viltį, kad jie galėtų žaisti tame stadione ir ginti Vilniaus garbę“, – prieš balsavimą sakė meras Remigijus Šimašius.
Daugiafunkcio komplekso istorija prasidėjo dar 1984 metais, kai buvo paskelbtas konkursas stadiono projektui. 1987 metais statybos pradėtos, bet 1993 metais užkonservuotos. Idėja buvo bandoma atgaivinti 2008 ir 2014 metais, tačiau nesėkmingai.
„Iš naujausios istorijos – 2019 metų kovą Vyriausybė nusprendė nebeskirti Europos Sąjungos lėšų šiam projektui. Tokiu būdu reikėjo derėtis ir surasti tinkamą projekto struktūrą ir finansavimą“, – lapkričio 29 dieną žurnalistams pasakojo P. Poderskis.
Savivaldybės administracijos direktorius teigė, kad šį kartą įgyvendinti projektą turėtų pavykti.
„Rizikos perkeltos privačiam sektoriui. Jei jie pradeda projektuoti ir paaiškėja, kad ten ne 90 mln., o 120 mln. eurų kainuoja – tai mums nerūpi. Tai jie prisiėmė riziką, jie stato, o jei nestato, tada finansuotojas turi prisiimti atsakomybę ir atnešti mums rezultatą“, – sakė jis.
Ką statys
Daugiafunkcį kompleksą sudaro 8 dideli objektai ir beveik 30 sporto bei kultūros objektų bei erdvių juose.
Tai – 15 tūkst. vietų nacionalinis stadionas su UEFA 4 hibridine danga; 3 futbolo aikštės; lengvosios atletikos stadionas su 3 tūkst. žiūrovų vietų; sporto kompleksas, kuriame bus gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, 6 krepšinio salės; bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka; darželis su ne mažiau 300 vietų; sporto muziejus.
„Žmonės paprastai žino tik tiek, kad statysime stadioną už 100 mln. arba 280 mln. eurų. Bet tai nėra susiję su realybe“, – sakė P. Poderskis.
Jo teigimu, pats stadionas kainuos 39,225 mln. eurų, o bendros investicijos (su PVM) sieks 93,187 mln. eurų.
„Per visą 25 metų laikotarpį bendrai išeina 155,9 mln. eurų. Tai Vyriausybės ir savivaldybės mokėjimai per visą koncesijos laikotarpį“, – nurodė P. Poderskis.
Tuo metu bendra koncesijos vertė per 25 sutarties metus, įskaitant savivaldybės, Vyriausybės, paties koncesininko investicijas ir išlaidas yra 338,8 mln. eurų (280 mln. eurų be PVM).
Iš kur pinigai
Pagal naujausią finansavimo schemą, Vilniaus miesto savivaldybė prie projekto prisideda 44 mln. eurų, Vyriausybė – 33 mln. eurų, kurie skiriami fondui „Baltcap“, o šis juos nukreipia koncesininkui.
P. Poderskis aiškino, kad „Baltcap“ paslaugų prireikė norint turėti garantijas. Valstybei tai užtikrina, kad kritiniais atvejais projektas nežlugs, o verslui užtikrinama, jog valstybė nepakeis sprendimo.
„Kartais sako: kam mums tas finansuotojas, mes juk turime baudą numatę. Tai įsivaizduokime, kad 2020 metais pradeda projektuoti, pamato, kad yra 120 mln. eurų vertė ir sumoka mums baudą, nes tai jiems yra pigiau, nei įsivaryti į minusą, o mes džiaugiamės gaudami baudą, o stadiono vis tiek nėra.
Tuo atveju finansuotojas prisiima riziką ir toliau turi teisę, kurios metu prisiima atsakomybę ir turi duoti rezultatą. Nesvarbu – su kitu koncesininku, taip, kaip jis mato tinkama. Už tą pačią sumą, kuri sutarta“, – sakė P. Poderskis.
Jis dar pastebėjo, kad pirmus 3 projekto metus nei savivaldybė, nei Vyriausybė nieko nemoka.
„Mokėti pradedame tik už sukurtą, tinkamai veikiančią ir pilnai paslaugas teikiančią infrastruktūrą. Mokame ne už statybų lizingą, bet už paslaugos prieinamumą ir jos užtikrinimą.
Jei įgriūva komplekso stogas, mes už tą dalį metinio mokėjimo nemokame. Jei negalime naudotis darželiu, nemokame už tą dalį ir t.t.“, – pasakojo P. Poderskis.
Atsakomybės
Savivaldybė yra įsipareigojusi operuoti komplekse esantį darželį, kultūrinio ugdymo centrą ir biblioteką, o Vyriausybė – sporto muziejų.
Tuo metu koncesininkas operuoja nacionalinį stadioną ir visus likusius objektus.
Prie komplekso numatyta 1,6 tūkst. stovėjimo vietų automobiliams. Palyginimui, prie „Žalgirio“ arenos yra 400, o prie „Siemens“ arenos – 500 vietų.
„Turėčiau pasakyti, kad naujo parkingo čia sukuriama gerokai per daug. Jo turėtų būti mažiau, nes stadionas yra miesto centre. Siekdami sumažinti parkingo poreikį tvarkysime aplinkinę infrastruktūrą“, – sakė P. Poderskis.
Kompleksą statantį konsorciumą sudaro koncernui „Icor“ (buvęs „Rubicon“) priklausanti „Axis Industries“, „Žalgirio“ arenos valdytojas „Kauno arena“, „Populous“ architektai ir „Baltcap“.
R. Šimašius tikisi, kad miesto taryba projektui pritars iki 2019 metų pabaigos.
