Prieš išvykdamas į NATO šalių lyderių susitikimą Londone, Turkijos prezidentas sakė, kad aptars šį klausimą su Lenkijos ir Baltijos šalių vadovais.
„Jeigu mūsų draugai NATO nepripažins šių teroristų, su kuriais mes kovojame, teroristais, tada atsiprašau, bet mes prieštarausime bet kokiems žingsniams, kurie ten bus žengti“, – teigė R. T. Erdoganas.
Planams, skirtiems ginti Baltijos šalis Rusijos užpuolimo atveju, turi pritarti visos NATO šalys.
Turkija vetuoja šiuos planus, kol bus surastas sprendimas, kaip patvirtinti panašų planą Turkijai ir įvardyti Sirijoje veikiančias kurdų organizacijas teroristinėmis grupėmis.
Tuo metu Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Markas Esperis paragino Turkiją neblokuoti planų. Jis perspėjo Ankarą, kad „ne visi mato grėsmes taip, kaip mato jie (turkai)“.
M. Esperis interviu naujienų agentūrai „Reuters“ tvirtino, kad nepalaikys kurdų įvardijimo teroristais, ir paragino Turkiją susitelkti ties didesniais iššūkiais, su kuriais susiduria NATO.
„Žinutė Turkijai (...) yra ta, kad mes turime judėti pirmyn dėl šių reagavimo planų ir jie neturėtų būti stabdomi dėl jiems (turkams) susirūpinimą keliančių klausimų“, – kalbėjo Pentagono vadovas.
„Aljanso vienybė, Aljanso pasirengimas reiškia, kad tu susitelki ties didesnėmis problemomis, o didesnė problema yra Aljanso pasirengimas“, – pridūrė jis.
Kurdai Vakaruose vertinami dėl kovos su grupuote „Islamo valstybė“.
NATO pirmą kartą gynybos planus Baltijos šalims patvirtino 2010 metais, po Krymo aneksijos jie buvo atnaujinti, bet diskusijos dėl planų detalumo vyksta iki šiol.