„Buvo paskelbtas ketvirtas PIN (priešgaisrinio pajėgumo išsiuntimo numeris. – ELTA), mūsų darbo grupės manymu, turėjo būti paskelbtas penktas PIN. Jei būtų penktas PIN, visiškai kitaip turėjo būti organizuojamas gaisro gesinimas. Tada juo turėtų užsiimti ne tik Alytaus priešgaisrinė tarnyba, o koordinavimas turėtų eiti iš centrinės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovybės“, – žurnalistams pirmadienį sakė B. Maliušicka.
Anot jos, neaišku, ar PAGD centrinė vadovybė padarė viską, ką turėjo padaryti.
„Buvo daroma ir gal daug buvo daroma. Net važiavo grupė specialistų į įvykio vietą spalio 16 d., bet gelbėjimo darbų vadovams nebuvo aišku, ką tie žmonės daro gaisravietėje, kokios jų buvo funkcijos, dėl to iki šiol neaišku mums, ar tą, ką turėjo padaryti operacijos centras iš vadovybės, padarė viską, ką turėjo padaryti“, – teigė B. Maliušicka.
Viceministrės teigimu, po ikiteisminio tyrimo tikriausiai jau bus žinoma, kodėl kilo gaisras.„Pagrindinis klausimas, kodėl iki gaisro nebuvo imtasi visų priemonių, kad būtų pasirūpinta priešgaisrine sauga tame objekte. Tas objektas net nebuvo įtrauktas į pavojingų objektų sąrašą. Nebuvo tikrinimas, jam nebuvo net sudarytas planas“, – sakė ji.
Vidaus reikalų viceministrė B. Maliušicka taip pat pabrėžė, kad turėtų būti įvertinti PAGD vadovybės veiksmai.
„Nelabai aiški buvo operacijų centrų funkcija, tiek centrinio, tiek prie Alytaus pastato, taip pat štabo neaiškus funkcijų atlikimas. (...) Turėtų būti įvertinti PAGD centrinių vadovų ir pareigūnų funkcijų koordinavo, Vidaus reikalų ministerijos informavimo klausimai. Gaisras parodė didžiulius trūkumus, buvo sisteminių neatitikimų, nekoordinavimo. Tai negera situacija ir žmonėms. Puikiai suprantu Alytaus miesto gyventojus, ką jiems teko per daugiau nei savaitę išgyventi“, – kalbėjo ji.
Darbo grupė nustatė, kad jeigu būtų paskelbta aukščiausia pajėgų pasitelkimo kategorija ir labiau į vadovavimą gaisrui gesinti įsitraukęs PAGD, tikėtina, kad būtų buvę sparčiau telkiami gaisrui gesinti būtini ištekliai ir pajėgos. Būtent to pritrūko per pirmąsias gaisro gesinimo dienas.
Vidaus reikalų ministerija inicijuos teisės aktų pakeitimą, kad juose aiškiau būtų reglamentuoti atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimas ir vadovavimas jiems, nustatant aiškesnius kriterijus (gaisrui gesinti pasitelktų ugniagesių skaičių, gaisro trukmę paromis), kuriais remiantis būtų galima priimti sprendimą dėl gaisrų kategorijų, sudėtingumo ir vadovavimo jų gesinimui lygio.
Stiprindama civilinę saugą Vidaus reikalų ministerija rengia teisinį reglamentavimą dėl ekstremalios situacijos koordinavimo ir suvaldymo, taip pat techninės ir logistinės paramos užtikrinimo, kilus atitinkamos kategorijos gaisrui. Taip pat numatyta stiprinti strateginę komunikaciją ir užtikrinti operatyvią Visuomenės informavimo centro veiklą.