Mokytojas įspėja apie naują patyčių formą mokyklose: anonimiškumas kai kuriuos mokinius apakina

Komiški paveikslėliai, jaunimo tarpe dažnai vadinami memais, jau yra tapę neatsiejama interneto ir socialinių tinklų dalimi. Kiekvienas daug internautų dėmesio sulaukęs dalykas netrukus virsta memu ir imamas platinti socialiniuose tinkluose. Egzistuoja daugybė mokslinių tyrimų, patvirtinančių juoko svarbą žmogaus gyvenime, tad iš pirmo žvilgsnio tai absoliučiai nekalta juoko forma.

Anonimiškumas apakina

Galimybė anonimiškai dalintis turiniu su visu pasauliu neretai įsivaizduojama, kaip nuostabus įrankis, sukuriantis daug naujų galimybių. Deja, neretai kartu su tapatybe prarandamas ir pagarbos kitam jausmas. Diskusijos neretai virsta bandymais pažeminti kitą.

Todėl memai nesunkiai tampa patyčių įrankiu. Jeigu anksčiau, patyčios buvo slepiamos nuo suaugusiųjų, o auka bent jau galėdavo nurodyti kaltininką, tai dabar patyčios vis greičiau persikelia į internetą, kartu įgaudamos anonimiškumą ir dar didesnę auditoriją.

Opi problema mokyklose

Patyčios – vis dar viena giliausiai įsišaknijusių problemų Lietuvos mokyklose. Nepaisant visuomeninių organizacijų („Be patyčių“) veiklos, bei kasmet organizuojamų renginių, nukreiptų prieš patyčias ( „ Savaitė be patyčių”), atrodo, jog jos net tik nežada trauktis, bet ir sėkmingai plečiasi. Patyčioms persikėlus į internetą jų aukomis dažnai tampa ne tik mokiniai, bet ir mokytojai ar netgi mokyklų direktoriai.

Mato visi, o kaltų rasti negali

Dažniausiai memų kūrėjai juos publikuoja socialiniame tinkle Facebook, o memų puslapiai būna viešai prieinami. Tai reiškia, kad į patyčias neretai įtraukiama didelė dalis mokyklos bendruomenės, o štai kūrėjai lieka anonimiški.

Asociatyvi nuotrauka: memų koliažas:

Spauskite ČIA.

Žinoma, teigti, jog memai yra visiškai beverčiai būtų neteisinga. Dažnai jie gali būti suprantami, kaip mokinių bendruomenės balsas ir naudojami išreikšti mokinių nepasitenkinimą suaugusiųjų sprendimais: privaloma uniforma, per dideliu krūviu ir pan. Vis dėlto memų kūrėjai stengiasi sulaukti kuo daugiau dėmesio, o tai priveda prie problemų hiperbolizavimo ir bandymo supriešinti bendruomenę.

Plinta ir elitinėse mokyklose

Jeigu senamadiškos patyčios būdavo siejamos su prastomis rajonų mokyklomis, tai į internetą jas perkėlė būtent elitinėmis vadinamų mokyklų, KTU gimnazijos ir Vilniaus licėjaus, moksleiviai.

Asociatyvi nuotrauka: memų koliažas:

Šaltiniai: ČIA, ČIA ir ČIA.

Šių mokyklų memų puslapiuose skelbiamos iliustracijos dažnai yra netgi kandesnės, negu kitose mokyklose. Paveikslėliuose nevengiama naudoti direktoriaus ir mokytojų nuotraukų ir netgi atvirai iš jų tyčiotis.

Jeigu galvojate, kad šie puslapiai nesulaukia didelės internautų auditorijos, tai labai klystate. Štai, pavyzdžiui, KTU gimnazijos memų puslapis turi beveik 600 sekėjų, o tai netgi daugiau, nei mokykloje mokosi mokinių.

Randa kelią ir į universitetus

Ši ydinga memų kultūra populiarėja netgi tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. Įdomu, jog čia memų centre atsiduria ne tik dėstytojai, bet ir bibliotekų darbuotojai.

Galima pasidžiaugti, jog kai kurie studentai supranta, jog prisidengus anonimiškumo kauke tyčiotis negalima, tad, pavyzdžiui, Vilniaus Universiteto Medicinos Fakulteto memų grupė yra uždara (viešai neprieinama) ir jos taisyklėse aiškiai nurodoma nesidalinti turiniu, žeidžiančiu universiteto darbuotojus.

Asoc. nuotrauka:

Šaltiniai: ČIA ir ČIA.

Reikalauja naujų būdų kovoti

Reikia pripažinti, jog visos šiuo metu taikomos kovos prieš patyčias priemonės neveikia internetinėje erdvėje taip, kaip mes norėtume. Todėl būtina ieškoti naujų būdų, kaip tokį netoleruotiną elgesį sustabdyti. Daugiau informacijos apie kovą prieš patyčias: ČIA.