Gyveno nelegaliai

„Niekur neisime, nebent iškeltų prievarta su kariuomene“, – pareiškė į Seimą kandidatuoti ketinanti E. Kručinskienė, Kauno savivaldybei išsiaiškinus, jog moteris su šeima nelegaliai gyvena socialiniame būste.

Teisės aktai numato, jog socialinis būstas išnuomojamas nuosavo būsto neturintiems žmonėms ir tai yra paramos forma sunkiau besiverčiantiems. Gavus šį būstą, jo negalima nei išnuomoti, nei perleisti, jame gali gyventi tik tas asmuo su šeima, su kuriuo pasirašyta nuomos sutartis.

Neseniai paaiškėjo, jog E. Kručinskienė su vyru bei dviem mažamečiais vaikais gyvena savivaldybei priklausančioje medinio namo dalyje, kuri išnuomota į Jungtines Amerikos valstijas gyventi išvykusiai jos giminaitei. Tad šis veiksmas formaliai primena savavališką svetimo būsto užėmimą.

Eglė ir Gintaras Kručinskai

Siūlyti butai netiko, nori ekonomiškai šildomo namo

Panašu, jog E. Kručinskienės atvejis Kauno savivaldybei tapo tikru galvos skausmu. Moteris su šeima stovi eilėje socialiniam būstui gauti, kaip dabar paaiškėjo, jai buvo siūloma keltis gyventi, net keli Kaune esantys butai.

Tačiau ji tai daryti atsisakė. Motyvuota tuo, jog siūlomi butai arba per maži, neatitinka keturių asmenų šeimos poreikių, arba jų išlaikymas šeimai, kurioje dirba tik vienas asmuo, gali tapti per didele finansine našta.

Moteris portalui DELFI sakė siekianti pasilikti ten, kur gyvena šiuo metu, arba sutiktų keltis į namą ar jo dalį, kuris būtų šildomas ekonomiškai – kietuoju kuru arba individualia, reguliuojama dujų sistema.

Eglė Kručinskienė teisme

Vyras atlieka statybos darbus, bet šeimos pajamos – kuklios

„Norime, kad mums savivaldybė leistų pasilikti šiame būste, kuriame dabar gyvename. Jis mums tinka, ir vaikai prie jo pripratę. Šį prašymą išdėstėme laiške miesto merui, tikimės, kad į tai bus atsižvelgta“, – portalui DELFI sakė E. Kručinskienė.

Moteris pripažino, kad likti šiame būste, savivaldybei priklausančioje medinio namo dalyje nori tik dėl vaikų. Abu šeimoje augantys mažamečiai čia gyvena nuo pat gimimo, pažįsta aplinką.

„Jau penkerius metus mes čia gyvename, vaikai užregistruoti į priešmokyklinę grupę. Staigus aplinkos pakeitimas vaikams būtų didelė trauma. Stodami į eilę socialiniam būstui gauti mes prašėme, kad jis būtų kūrenamas arba malkomis, arba dujomis, kurias galima reguliuoti, kad neįklimptume į skolas“, – kalbėjo E. Kručinskienė.

Pasak kaunietės, iš savivaldybės gavus trijų kambarių butą, jo išlaikymas taptų didele našta kuklias pajamas gaunančiai šeimai. Ji patikslino auginanti vaikus ir niekur nedirbanti, o jos sutuoktinis turi verslo liudijimą, dirba statybos darbus.

Pasiteiravus, ar statybų sektoriuje, kur atlyginimai gana solidūs dirbantis sutuoktinis neuždirba bent vidutinių pajamų, moteris sakė, kad vyro uždarbis nėra didelis.

„Jis reklamos daug neduoda, per daug nesireklamuoja, būna vienas žmogus (užsakovas – DELFI), kitas“, – sakė moteris.

Ji minėjo, kad kurį laiką, gimus vaikams, mažylius teko prižiūrėti abiem tėvams. Tad sutuoktiniai niekur nedirbo, kukliai gyveno iš gautų pašalpų.

Eglės ir Gintaro Kručinskų namai

Savivaldybę kaltina siūlius apsigyventi per mažuose būstuose

Eilėje socialiniam būstui gauti esančiai Kručinskų šeimai Kauno savivaldybė siūlė kelis būtus. Tačiau šių pasiūlymų kauniečiai atsisakė. Jie siekia likti tame būste, kuriame šiuo metu gyvena, taip pat kelia papildomas sąlygas.

„Mūsų vaikai pripratę gyventi name. Jiems butas būtų didelė trauma. Prašyme minėjome, jog norime socialinio būsto Panemunėje, kur dabar gyvename, kad šildymas būtų toks, kokį turime dabar. Mums nepatinka daugiabučio šildymas“, – sakė E. Kručinskienė.

Ji minėjo, esą siūlydama socialinius būstus Kauno savivaldybė neatsižvelgė į šeimos poreikius.

„Nei vienas būstas, kuris mums buvo siūlytas, neatitinka mūsų šeimos poreikių. Visi siūlyti butai buvo per maži, maža kvadratūra. Buvo siūloma po du kambariukus, o pas mus du paaugę vaikai, berniukas ir mergaitė, reikia trijų kambarių: vieno šeimai, po vieną berniukui ir mergaitei“, – kalbėjo E. Kručinskienė.

Eglė ir Gintaras Kručinskai

Savivaldybė neturi pageidaujamo namo? Ne bėda, gali jį nusipirkti

DELFI žiniomis, moters šeimai Kauno savivaldybė yra siūliusi tris socialinius būstus, tačiau nei vienas jų netiko.

„Jeigu pasiūlytų kokį nors, normalų variantą, dar būtų galima tartis. Tačiau kol kas tokio pasiūlymo neišgirdome“, – sakė E. Kručinskienė.

Pasiteiravus, gal savivaldybė nesiūlo šeimai jos norus atitinkančių būstų, medinių namų su malkiniu šildymu, nes tokių tiesiog neturi, moteris su tuo nesutiko.

„Kaip gali neturėti? Juk jie perka iš gyventojų ir dalina šeimoms. Galėtų paieškoti ir nupirkti. Nebūtinai medinį namą, kad nebūtų labai daugiabutis, paieškojus namų, tikrai galima rasti. Gali jis ir mūrinis būti. Mes prašome to, ko prašome, jeigu jie neranda tokio varianto, kodėl mūsų negali palikti šiame bute?“, – svarstė E. Kručinskienė.

Eglės ir Gintaro Kručinskų namai

Gyvena avarinės būklės būste ?

Komentuodami šią situaciją Kauno savivaldybės atstovai tikino: visi šeimai siūlyti būstai atitinka keliamus reikalavimus, o skiriant socialinius būstus eilėje laukiantiems žmonėms atsižvelgti į visų jų pageidavimus parenkant norimą vietą ar išplanavimą – galimybės nėra.

„Reikalavimas išsikraustyti būtų trumparegiškas ir nepamatuotas sprendimas. Mūsų tikslas yra padėti šeimoms ir užtikrinti geriausius sprendimus atitinkančius jų lūkesčius, todėl kitą savaitę susitiksime su šia kauniečių šeima ir ieškosime palankiausio sprendimo“, – DELFI minėjo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Baltaduonytė.

Ji tai pat akcentavo, kad įstatymai savivaldybę įpareigoja nuomoti tik tinkamus gyventi būstus.

„Vien ta aplinkybė, kad šeima pasirinko apsigyventi konkrečiame būste, nereiškia, kad ten yra tinkamos sąlygos gyventi ir tuo labiau auginti vaikus“, – minėjo J. Baltaduonytė.

Namas Panemunės rajone, Pušų gatvėje, kur šiuo metu gyvena Kručinskų šeima, statytas dar 1930 metais. Registrų centro duomenimis, buto, kuriame gyvena šeima naudingas plotas sudaro 75,49 kv. m., o gyvenamasis plotas – 43,80 kv. m. Panašu, jog ši namo dalis iki šiol nebuvo iš esmės remontuota, 2010 metų duomenimis buto nusidėvėjimas sudarė 70 proc. Kokia dabartinė buto būklė, kuriame gyvena kauniečių šeima su dviem mažamečiais vaikais – sunku pasakyti.

„Šiai dienai neturime galimybės atsakyti dėl kauniečių šeimos apgyvento būsto būklės, jo sąlygų ir tinkamumo, kadangi nebuvo savivaldybės atstovams sudaryta galimybės jo apžiūrėti“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja J. Baltaduonytė.

Eglė ir Gintaras Kručinskai

Šeimos pageidavimų paisyti neketinama

„Tokie reikalavimai dėl tinkamo būsto suteikimo visų pirma siejami su asmenų tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimo. Šeimai buvo siūlyti tinkami gyventi ir atitinkantys teisės aktuose nustatytus reikalavimus kvadratūrai, tačiau šeima jų atsisakė.

Savivaldybė neturi galimybių aprūpinti visų laukiančių eilėje pageidaujamais būstais dėl vietos, išplanavimo, įrangos ir kitų pageidavimų.

Socialinio būsto suteikimo tikslas – padėti žmonėms, kurie dėl esamos socialinės ir/ar finansinės padėties neturi galimybės patys įsigyti ar rinkos sąlygomis išsinuomoti būsto gyvenimui. Todėl prioritetą teikiame tinkamo gyventi (t.y. sutvarkyto ir saugaus) būsto suteikimui, o ne vietai, išplanavimui ar įrangai“, – sakė viena Kauno savivaldybės vadovių, administracijos direktoriaus pavaduotoja J. Baltaduonytė.