Mūsų vertinimu, apie 50 proc. įmonių užklausų dėl paskolų yra patvirtinama be jokių išlygų, ir tai yra labai geras rodiklis. Neigiamą atsakymą gauna apytiksliai dešimtadalis klientų. Dar iki trečdalio paskolų paraiškų sąlygos yra pakoreguojamos palyginti su pradiniu kliento pageidavimu. Girdint nuomones, kad galbūt sprendimas buvo per griežtas ar net nepagrįstas akivaizdu, kad pats kredito rizikos vertinimo procesas įmonių vis dar įsivaizduojamas gana miglotai.
3 akį rėžiančios įmonių klaidos
Tikėti savo idėja ir jos sėkme yra būtina, tačiau perteklinis optimizmas apčiuopiamai daliai pareiškėjų tampa pirmąja klaida.
Norint pagrįsti paskolos būtinybę, o kartu ir užtikrinti jos grąžinimą laiku, projektų pristatymai tampa panašūs į reklamines prezentacijas su pernelyg išgražintais skaičiais. Paprasčiau tariant, nuo rizikų nuimama, prie ateities planų – pridedama. Deja, tokius triukus bankai paprastai vertina taip, kad kliento pateikiama informacija yra nekokybiška ar nepatikima. Negana to, tai tampa banko bendravimo su klientu istorijos dalimi, kuri gali būti „atversta“ vertinant klientą kitą kartą.
Kita klaida yra manyti, kad bankui yra svarbus tik konkretus projektas. Realybė tokia, kad vertinami ir tie, kurie planuoja jį įgyvendinti, tai yra įmonės akcininkai bei vadovai. Jie bankui savo CV pateikti neprivalo, tačiau pats bankas domisi jų patirtimi, reputacija ir vertina, ar čia nėra negatyvių rizikų.
Dar viena klaida – tikėtis, jog įmonės plėtros perspektyvos bus vertinamos be konteksto. Kitaip tariant, nebus siejamos su sektoriumi, kuriame ji veikia, ypač jei jis išgyvena ne pačius geriausius laikus.
Net ir patį geriausią projektą bankas vertina platesniame kontekste. Banko specialistai renka susijusią informaciją, peržiūri daugybę susijusių faktorių, dalis kurių gali turėti didelę ar net lemiamą reikšmę projekto ateičiai. Todėl net ir stipri įmonė gali nustebti, negavusi prašytos apimties finansavimo. Net ir mažų palūkanų eroje kiekvienam bankui labai svarbus tvarus skolinimas ir paskolų portfelio kokybė.
Gal robotas paskolintų daugiau?
Vertinant kreditavimo riziką, ne paskutinis vaidmuo tenka ir žmogiškajam faktoriui. Nors bankininkystės sektoriui bandoma sukurti daugiau procesų automatizuoti galintį dirbtinį intelektą (DI), jo taikymą kredito rizikos vertinimui skeptiškai vertina vienas didžiausių JAV investicinių bankų „Morgan Stanley“.
Sukurti universalų ir automatizuotą sprendimą, kuris tiktų visiems banko klientams ir visų rūšių projektams, yra sunkiai įmanoma. Kuo sudėtingesnis ir mažiau tipiškas projektas ar pats klientas, tuo daugiau jam reikia papildomo žmogiškojo vertinimo. Čia žmonės vadovaujasi faktais, prognozėmis ir patirtimi, o kiekvienas sprendimas yra pagrindžiamas.
Žinoma, automatizuota sistema yra patogi ne tik tuo, kad atsiriboja nuo bet kokių subjektyvių veiksnių, bet ir gali „suktis“ 24 valandas per parą, tačiau už jos – taip pat stovi žmogus.
Su dirbtiniu intelektu susijusius sprendimus visų pirma kuria žmogus ir viena vienintelė jo klaida ar nesužiūrėjimas gali nulemti neteisingų sprendimų virtinę, o grįžti atgal ir tai ištaisyti gali būti labai sudėtinga. Bet kuriuo atveju, kurti tokius dirbtinio intelekto sprendimus dėl kiekvienos rūšies projekto yra neracionalu, o žmogiškasis vertinimas ir pasižymi privalumu vertinti nestandartinius, netipinius projektus, kur reikalinga patirtis ir žinios iš įvairių sričių. Tam dirbtinis intelektas dar toli gražu nėra pasiruošęs.
