Vadinamoji Rusijos išvadavimo armija (ROA), vadovaujama generolo Andrejaus Vlasovo, kuris 1942 metais dezertyravo iš Raudonosios armijos, karui baigiantis vėl atsigręžė prieš nacius.
Vlasovo armija vadinamos pajėgos, turėjusios 23 tūkst. karių, palaikė čekų pasipriešinimo judėjimą per 1945 metų Prahos sukilimą. Tuomet miestas buvo trumpam išvaduotas nuo vokiečių nacių okupantų, o paskui užimtas sovietų.
Pirmadienį Rusijos ambasada Prahoje užsipuolė planus įkurti memorialą Vlasovo armijai, pažymėdama, kad ji atsakinga už nusikaltimus, prilyginamus „nacių įvykdytiems karo nusikaltimams“.
Tačiau memorialą pasiūlęs Prahos pietvakarių Ržeporijės rajono meras Pavelas Novotny trečiadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui išsiųstame laiške pažadėjo įgyvendinti savo planą.
„Ne jūsų galioje sutrukdyti mums pastatyti memorialą 300 karių, kurie žuvo čia kovodami prieš nacius“, – parašė P. Novotny.
„Jie [ROA kariai] [1945 metų] gegužės 5 dieną išgirdo Čekijos radijo pagalbos šūksnį ir... nuskubėjo padėti Prahai. Jie tris dienas kovojo su naciais, kol atėjo Raudonoji armija“, – sakė naujienų agentūros AFP kalbintas meras.
Prorusiško Čekijos prezidento Milošo Zemano atstovas Jiri Ovčačeko trečiadienį per socialinį tinklą „Twitter“ išreiškė pritarimą projektui ir rašė, kad „galime įkurti memorialą Vlasovo armijai“.
Galutinis sprendimas dėl memorialo likimo turėtų būti priimtas ateinantį mėnesį.
Rugsėjo mėnesį Čekijos užsienio reikalų ministras iškvietė Rusijos ambasadorių, siekdamas užbaigti ginčą dėl sovietų generolo Ivano Konevo statulos, kurią, Maskvos nusivylimui, kitas Prahos rajonas per balsavimą nusprendė nukelti.
I. Konevas vadovavo Raudonosios armijos daliniams, kurie 1945 metais užėmė Prahą, iš jos pasitraukus naciams. Nors šis karvedys Rusijoje laikomas didvyriu, daugelis čekų mano, kad jis simbolizuoja sovietmečio engimą.