Internetinis portalas „The Washington Post“ dalinasi istorija apie kūdikių stebėjimo vaizdo kamerą, kuri nemenkai išgąsdino ją įsigijusią porą.

Iš pažiūros nekaltą prie interneto prisijungiančią vaizdo kamerą nuotoliniu būdu prižiūrėti savo kūdikį įsigiję Ellen ir Nathanas nė nenutuokė, kad dėl įrenginio keliamos grėsmės jie turės kreiptis į policiją.

Viskas prasidėjo, kai vaizdą iš kūdikio kambario tiesiogiai transliuojantis įrenginys pradėjo leisti keistus pypsėjimo garsus. Pora į tai nekreipė daug dėmesio, kol nepradėjo dėtis gerokai kraupesni dalykai.

Vieną vakarą, virtuvėje gaminantis vakarienę, iš poros kambario pasigirdo vyriškas balsas, kalbantis nešvankius dalykus. Nubėgę į savo kambarį kūdikio tėvai nedelsiant įjungė šviesą, tačiau kambaryje nieko nebuvo. Visgi neilgai trukus paaiškėjo balso šaltinis – kūdikį filmuojančio kameros imtuvas liepė išjungti šviesas.

Porai nespėjus susivokti, kas vyksta, iš imtuvo sklindantis balsas pagrasino pagrobti jų vaiką ir pridūrė, kad šiuo metu yra kūdikio kambaryje.

Nieko nelaukdamas tėvas nuskubėjo laiptais į kūdikio kambarį, tačiau ten rado tik ramiai miegantį ir nieko nenutuokiantį, savo keturių mėnesių amžiaus vaiką.

Supratę, kad kažkas ką tik įsilaužė į jų kūdikio vaizdo stebėjimo įrenginį, tėvai nedelsdami atjungė visas namų stebėjimo kameras, išjungė Wi-Fi bei paskambino policijai.

Panašių nutikimų daugėja

Istorijų, apie prie interneto prijungtas vaizdo stebėjimo kameras ir kitus daiktų interneto įrenginius, tik daugėja. Nors daugelis tokių įrenginių, net ir įsilaužus į jų sistemas, realios fizinės grėsmės nekelia, patiriamas šokas gali pridaryti rimtų nemalonumų, pavyzdžiui, atverti kelią šantažui – juk niekas nežino, ką įsilaužėliai galėjo pamatyti.

Internete plintančios istorijos pasakoja apie atvejus, kai prie interneto prijungtos kameros leido piktavaliams žinoti, kada namų gyventojai yra išvykę, ir taip pasirinkti tinkamiausią laiką įvykdyti vagystę.

Be to, yra buvę atvejų, kai į namų stebėjimo sistemą įsilaužę asmenys, galėjo nesunkiai sužinoti slaptus gyventojų duomenis, pavyzdžiui, matyti įvedamus slaptažodžius ir bankų kortelių duomenis.

Nėra saugių daiktų

Iki šiol daugelis internete kylančių grėsmių buvo priskiriamos programinėje įrangoje paliktoms klaidoms, vadinamiesiems, programiniams netobulumams. Išmanieji prie interneto prisijungiantys daiktai veikia panašiu principu kaip ir programinė įranga, todėl piktavaliai juos gali „nulaužti“ nuotoliniu būdu, tiesiog radę spragą jų programinėje įrangoje.

Natūralu, kad atsiradus naujam didelę paklausą turinčiam daiktų interneto įrenginiui, pasaulis kaip mat yra užpildomas daugybe pigesnių jo analogų. Suvilioti patrauklesnių kainų, žmonės įsigyja prie interneto prijungtų įrenginių, kurių saugumas buvo mažiausias rūpestis lengvo pelno besivaikantiems jų gamintojams.

Istorijos apie „nulaužtas“ kūdikių stebimo kameras, leidžiančias nuotoliniu būdu šantažuoti jų savininkus, arba nekaltus internetu įjungiamus virdulius, galiausiai piktavalių priverčiamus įkaisti iki degimo ir padegančius namus, bei pasakojimai apie atjungus išmanius šaldytuvus, užliejusius visus namus, gali skambėti kaip iš fantastinio filmo, tačiau yra labiau realūs, nei bet kada anksčiau.

Mažai kas paneigtų, jog internetas ir daugelis su juo susijusių dalykų reikšmingai palengvino žmonių gyvenimą daugybėje sričių. Visgi kiekvieną kartą, planuojant įsigyti naują populiarų daiktų interneto įrenginį, verta prisiminti, kad jis gali būti nemažiau populiarus ir tarp piktavalių, bei pagalvoti apie potencialias grėsmes, kurias toks išmanus daiktas gali kelti.