Nuo trečiadienio, lapkričio 27 dienos, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus (VVGŽM) lankytojai gali apžiūrėti parodą, kurioje eksponuojami 57 dailininko L. Segallo kūriniai – tapybos, akvarelės darbai, grafikos kūriniai ir skulptūros. Parodą papildo XX a. I pusėje darytos fotografijos, praplečiančios L. Segallo ir jo kūrinių kontekstą.
Šia paroda muziejus mini ir 30-ąsias atkūrimo metines. Pasak VVGŽM direktorės ir parodos kuratorės dr. Kamilės Rupeikaitės, jie nusprendė nedaryti šventės, o vietoj to surengti vertingą parodą. „Tai, kas čia vyksta šiandien, tikrai yra istorinės reikšmės įvykis, ir tai sakau ne tik kaip muziejaus vadovė, bet turėdama omenyje tai, kokio kalibro darbus atsivežame į Lietuvą“, – spaudos konferencijoje prieš parodos atidarymą kalbėjo ji.
VVGŽM Tolerancijos centro vadovė ir parodos kuratorė Ieva Šadzevičienė pasakojo, kad rengiant parodą stengtasi atrinkti tuos kūrinius, kurie pristatytų itin išsamų L. Segallo kūrybos kelią nuo ankstyvųjų darbų, kuriuose jis atrado save kaip modernistą, kaip ekspresionistą, darbų iš gyvenimo Vokietijoje ir Paryžiuje laikotarpių, kai atrado save kaip skulptorių, iki Brazilijoje sukurtų darbų, už kuriuos jis žinomas kaip Brazilijos modernistas. „Bet mes norime sugrąžinti jį Lietuvai“, – pridūrė ji.
Paroda organizuojama bendradarbiaujant su Lasario Segallo muziejumi ir Lietuvos Respublikos generaliniu konsulatu San Paule, tad parodą į Vilnių atlydėjo 18 žmonių delegacija iš Brazilijos, tarp kurių – trys L. Segallo anūkai.
Vienas iš jų, Sergio Segallas, sakė, kad jam ši paroda atrodo labai simbolinė, nes taip L. Segallo darbai ne tik tam tikra prasme grįžta namo, bet ir atsiveža šeimą supažindinti su jo kilme. „Šiandien paklausiau, kas yra litvakas? Pasirodo, aš esu litvakas. Aš esu Brazilijos žydas, kažkaip priklausantis Lietuvai. Man tai galimybė atrasti Lietuvą, dalį savo istorijos“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, ši paroda kaip tiltas suvienija skirtingas šalis ir kultūras, o tai itin svarbu pasaulyje, kur atsiranda vis daugiau nepakantumo. „Tik menas gali taip sujungti žmones ir palaikyti ryšį tarp jų. Tai ir simbolizuoja paroda, taip reikėtų į ją žiūrėti“, – sakė S. Segallas.
L. Seggalo giminaitis, buvęs Brazilijos Užsienio reikalų ministras Celso Laferis priminė dažną menininko posakį, kad jis visada laikydavo akis plačiai atmerktas. „Kaip XX amžiaus tapytojas jis puikiai suvokė to laiko problemas – tai atsispindi jo graviūrose, tapybos darbuose. Brazilijoje jis aktyviai dalyvavo modernistų judėjime, todėl ši paroda taip pavadinta. Jis buvo aktyvus šio judėjimo dalyvis ir papildė jį europietišku ekspresionizmu. L. Segallas turėjo labai daug įkvėpimo šaltinių, iš kurių vienas buvo šeima, jo kilmė. Dėl to ši paroda Vilniuje yra tokia svarbi, nes tai yra prisiminimai to, ką jis matė, dalis jo įkvėpimo“. – pasakojo C. Laferis.
VVGŽM atstovai L. Seggalo šeimai surengė staigmeną: su istorikų pagalba jie išsiaiškino, kuriame name Vilniuje gyveno L. Segallo šeima. Pasirodo, šis vis dar stovintis namas yra netolimoje VVGŽM kaimynystėje, adresu Naugarduko 15.
Paroda „Brazilijos modernistas iš Vilniaus: Lasario Segallo sugrįžimas“ Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje veiks tris mėnesius.
Apie Lasarį Segallą
Lasaris Segallas (1889–1957), Toros perrašinėtojo sūnus iš Vilniaus, Brazilijos ekspresionizmo pradininkas, menininko kelią pradėjo Marko Antokolskio pramoninėje dailės mokykloje, studijavo Berlyno Taikomosios dailės mokykloje, Aukščiausioje imperatoriškoje dailės akademijoje. 1923 m. persikėlė gyventi į San Paulą, o 1955 metais San Paulo meno bienalėje L. Segallui buvo suteikta garbė reprezentuoti Braziliją pagrindinėje paviljono salėje. 1967 m. San Paule atidarytas Lasario Segallo muziejus. 2010 m. Vilniuje, VVGŽM pirmą kartą eksponuoti L. Segallo grafikos darbai.
