Kviečia prisijungti ir Liberalų sąjūdį
Pasak Remigijaus Žemaitaičio, bendradarbiavimo tikslas – kitais metais įkurti liberaliai ideologijai atstovaujančią politinę partiją.
„Tai turėtų būti daugiau centro politinė organizacija, bet ne visiškai laisva liberalizmui, kokia jau viena yra Lietuvoje. Tikėkimės, kad mes tokia netapsim“, – sako jis.
Tuo tarpu Artūras Paulauskas dar kviečia prisijungti ir kitas liberalių pažiūrų politines jėgas.
„Jei žmogus yra stiprus ir nebijo konkurencijos, geriau sudaryti vieną stiprią organizaciją negu penkias atskiras ir silpnas. Manau, kad Liberalų sąjūdis tikrai gali pagalvoti. Ir mes kviečiam juos prisijungti“, – laidoje „DELFI diena“ sako politikas.
Artūras Zuokas sako jau kalbėjęs ir su Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, o bendradarbiavimo formų su kitais politikais, anot jo, gali būti įvairių.
„Aš pirmiausia paminėsiu, kad čia sėdintys liberalų atstovai, taip pat Liberalų sąjūdis, Laisvės partija esame to paties ąžuolo skirtingos gilės, nes mus visus vienija liberalios idėjos, centro dešinės platforma. Natūralu, kad rinkėjams būtų gerai turėti tvirtą politinį darinį. Tai nebūtinai viena partija, kalbam apie dalyvavimą rinkimuose ir veiksmų derinimą – nekonkuruoti vienmandatėse, galbūt eiti koaliciniu sąrašu, yra daug būdų ir variantų, tik reikia norėti. Su ponia Viktorija mes keletą kartų kalbėjome, labai džiaugiuosi nauja pirmininke. Kelią pradėjome eiti trise, bet, manau, iki rinkimų [mūsų] bus dar ir daugiau“, – kalba A. Zuokas.
Įvertino NT ir automobilių mokesčius
A. Paulausko nuomone, šiandien Lietuvai reikalinga šiek tiek kairesnio pobūdžio liberali ideologija.
„Visų pirma [reikia] sudaryti žmogui galimybes dirbti, užsidirbti ir išlaikyti šeimą. Kad socialinės programos būtų tiems, kuriems reikia valstybės paramos. Pavyzdys – vaiko pinigai. Mano įsitikinimu, tas dalijimas visiems – ir milijonieriui, ir žmogui, uždirbančiam minimalią algą – neturi jokios reikšmės“, – mano politikas.
Pasak R. Žemaitaičio, prioritetas – žmogaus iniciatyvos teisė, kuri šiandien, jo teigimu, nustumiama į šoną.
„Jeigu pažiūrėsim paskutinius įstatymus, kiek savivaldybės turėjo savarankiškų, deleguotų funkcijų, ir kiek dabar atima, – dabar netgi poliklinikos ir ligoninės vadovą sveikatos apsaugos ministras pradeda skirti, mokyklos direktorių pradeda skirti. Yra valdžios sucentralizavimas. Mes sakom, kad tu turi spręsti“, – aiškina R. Žemaitaitis.
„Per paskutinius trejus metus teisė į privatumą ir laisvą verslą yra absoliučiai ribojama įvairiausiais teisės aktais. Antras dalykas – <...> mes inicijuosim įstatymo projektą, kad mokesčiai gali būti tik kitiems metams nuo priimto biudžeto. Jeigu dabar kalbam apie automobilių mokestį, tai jis įsigaliotų tik 2021 metais, o ne 2020“, – priduria jis.
Ketvirtadienį lyderiai žada paskelbti ir bendrą poziciją dėl nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčių.
„Mūsų pozicija labai aiški – pirmas turtas, kuriame gyvenate, neturi būti apmokestinamas. Tik antras, trečias ir kitas. Čia moralinis dalykas – pasaulyje turi būti bent viena vieta, iš kurios jūsų nevaro mokesčių administratorius. Šiandien nė viena partija nekalba, kad tai nėra vien tik ekonominis terminas“, – pabrėžia A. Zuokas.
„Kitas pavyzdys – dėl automobilių mokesčio. Nereikia naujo administravimo, kuris kainuos labai daug, dedame viską į akcizą, plius siūlome įvesti nulinį PVM tarifą, jei perkate naują automobilį, pasyvias ir aktyvias saugumo priemones“, – aiškina jis.
Dėl lyderio neapsisprendė
Paklaustas, kas taps naujos partijos pirmininku, R. Žemaitaitis sako, kad lyderis dar ieškomas: „Pirmininku turi tapti administratorius, žmogus, kuris, dėl kurio yra sutarimas. Tarp trijų kandidatų ieškomas vienas žmogus, kuris galėtų juo būti.“
Pasak A. Zuoko, lyderystės klausimas – ne problema.
„Čia esantys lyderiai tikrai susitars. Ieškome dar stipresnių ir kviečiame diskutuoti. Šiandien galėtume pasiūlyti programą, idėjinius dalykus. Dažniausiai partijose ir politikoje ginčijamasi, kada nėra idėjų, tada prasideda stumdymaisi dėl kėdžių. Mūsų tikslas ir mes ieškome tų idėjų, kad jos būtų vertos, kad jungtųsi skirtingų matymų žmonės“, – teigia A. Zuokas.
Tuo tarpu A. Paulausko nuomone, lyderis nebūtinai turi būti vienas. Dar daugiau – vienas žmogus vadovauti naujai partijai, jo įsitikinimu, šiandien tiesiog nepajėgus.
Susijungimui pritarė ne visi
R. Žemaitaitis pabrėžia, kad tiek A. Paulauską, tiek A. Zuoką pažįsta jau seniai, todėl nesibaimina, kad susijungimas skubotas.
„Aš Artūrą Paulauską pažįstu nuo 2000 metų. Kai buvo Seimo pirmininkas, man teko darbuotis jo komandoje. Artūrą Zuoką pažįstu nuo 2004 metų, kai J. Imbrasas tapo Vilniaus meru, man teko perimti mero patarėjo energetikos plėtros ir ūkio klausimus. Esminis dalykas, kad yra ambicijos, tikslai, uždaviniai, ir jei einame kryptingai, rezultatas bus labai geras“, – įsitikinęs jis.
„Mūsų taryba buvo penktadienį susirinkusi, 55 žmonės, iš jų beveik visi pritarė šitam susijungimui. Yra du skyriai, kurie kėlė pagrindinį klausimą, kaip bus rajonuose suderinami skyriai“, – priduria R. Žemaitaitis.
Skirtingų nuomonių buvo ir A. Paulausko vadovaujamame judėjime. „Kaip ir visada, yra skirtingų nuomonių, bet sprendimas priimtas daugumos ir mes jį įvykdėm“, – sako politikas.
A. Zuoko nuomone, bendrą poziciją dar reikės suderinti. „Suprantama, kad kelią reikės nueiti, susiderinti požiūrius, tai normalius susijungimo procesas. O kai kurie skyriai, pavyzdžiui, Prienuose, jau dirba kartu. Kai kur yra skirtingose pozicijose, reikės suderinti“, – kalba A. Zuokas.