„Harvard Business Review“: Docente Sheppard, papasakokite apie savo tyrimą.
L. Sheppard: Mūsų tyrimui sukurtuose straipsniuose cituojamas įmonės vadovas, paaiškinantis, kad dalis darbuotojų atleista dėl nepalankių ekonominių sąlygų, o ne pačios įmonės klaidų. Mes pasikvietėme tiek vyriškos, tiek moteriškos lyties dalyvių (juos suradome naudodamos „Mechanical Turk“ – internetinę platformą, kurios vartotojai paprastai turi aukštesnį nei vidutinį išsilavinimą), suskirstėme juos į keturias grupes, o tada kiekvienai grupei parodėme skirtingą apie atleidimus paskelbusio vadovo nuotrauką.
Viena grupė matė labai patrauklią moterį, kita – ne tokią patrauklią moterį, trečia – labai patrauklų vyrą, o ketvirta – ne tokį patrauklų vyrą. Įvertinti nuotraukose matomų asmenų patrauklumą iš anksto paprašėme kitų dalyvių, o kad tyrimas būtų nuoseklus, visi nuotraukose buvę asmenys buvo baltaodžiai ir vilkėjo profesionalia apranga. Kiekvienai patrauklumo kategorijai naudojome dviejų skirtingų vyrų ir dviejų skirtingų moterų nuotraukas, kad įsitikintume, jog poveikį sukelia ne kitos žmogaus arba pačios nuotraukos ypatybės, nors kiekvienas dalyvis matė tik vieną nuotrauką.
Tada uždavėme dalyviams kelis klausimus – ar jie tiki vadovo pateiktu paaiškinimu? Ar vadovas atrodo sąžiningas? O vėlesniame tyrime, kurio dalyviai buvo išrinkti iš JAV universiteto studentų grupės ir kuriame buvo naudojamos tik moterų nuotraukos, dalyvių dar paklausėme, ar vadovus už jų vaidmenį atleidžiant darbuotojus reikėtų pašalinti iš pareigų. Pastebėjome, kad gražios moterys laikytos ne tokiomis sąžiningomis, mažiau patikimomis vadovėmis ir labiau nusipelniusiomis pašalinimo iš pareigų negu įprastos išvaizdos moterys.
K: O vyrai?
A: Nepastebėjome beveik jokių skirtumų tarp dalyvių reakcijų į tą patį paaiškinimą pateikiančius patrauklius ir mažiau patrauklius vyrus. Kartais patrauklesni vyrai netgi laikyti šiek tiek patikimesniais už vidutiniškos išvaizdos vyrus.
K: Esu moteris, todėl tokie rezultatai mane labai pykdo!
A: Tačiau moterims yra ir gerų žinių – mažiau patrauklios moterys mūsų tyrime laikytos sąžiningesnėmis ir patikimesnėmis negu abiejų tipų vyrai.
K: Ar yra kokių nors privalumų darbovietėje būti gražia moterimi?
A: Kitame tyrime mes paprašėme dalyvių pagal nuotrauką įvertinti darbuotojo kompetenciją ir pastebėjome, kad kompetentingesniais laikyti patrauklesni abiejų lyčių asmenys. Tad nors patrauklios moterys laikomos ne tokiomis patikimomis, jos siejamos su kitomis teigiamomis savybėmis. Be to, žvelgiant iš įmonės požiūrio taško gali būti pareigų, kurioms labiau tinkami ne tokie atviri darbuotojai – pavyzdžiui, pardavimų skyriuje. Be to, iš kitų tyrimų žinome, kad patraukliems žmonės geriau sekasi visą gyvenimą – mokytojai jiems skiria daugiau dėmesio, jie turi didesnį partnerių pasirinkimą ir gauna didesnius atlyginimus.
K: Kodėl patraukliomis moterimis pasitikima mažiau?
A: Manome, kad kaltas blogosios gundytojos įvaizdis – nesąmoningas abiejų lyčių žmonių nerimas, kad gražios moterys naudojasi savo išvaizda manipuliuoti kitais, ypač vyrais. Šis nerimas gali būti kilęs dėl evoliucijos – per visą istoriją moterys naudojosi patrauklumu varžytis dėl vyrų, o per vyrus – ir dėl ekonominio mobilumo. Net šiais laikais tyrimai atskleidžia, kad vyrai partnerio fizinei išvaizdai teikia didesnę reikšmę negu moterys, nors vyrai ir laiko patrauklias moteris mažiau patikimomis.
K: Ar gali būti, kad žmonės taip reaguoja tik tada, kai paskelbiamos blogos žinios?
A: Atlikdamos kitą eksperimentą paprašėme dalyvių įvertinti pranešėjus, apie įmonę pateikiančius teigiamų žinių (paskelbta apie naujus darbus), ir pastebėjome, kad gražios moterys vis tiek vertintos prasčiau. Taip pat pabandėme pristatyti skirtingas pareigas einančias moteris. Ankstesniuose tyrimuose pastebėta, kad žmonės prasčiau vertina patrauklias moteris, kai šios dirba vyriškesnėmis laikomose pareigose (pavyzdžiui, aukšto lygio vadoves), o ne labiau su moterimis siejamose pareigose (pavyzdžiui, viešųjų ryšių atstoves). Tačiau net ir tuo atveju dalyviai gražiomis moterimis nepasitikėjo.
K: Ar dėl vertinimų gali būti kalta ir rasė?
A: Ar dalyvių rasė galėjo paveikti jų pasirinkimus, netyrėme. Tačiau būtų įdomu šioje srityje atlikti tyrimus ateityje, nes žinome, kad lyčių stereotipai tarp baltaodžių ir juodaodžių moterų skiriasi, kaip skiriasi ir tarp baltaodžių bei juodaodžių vyrų. Pavyzdžiui, kategoriški juodaodžiai vyrai ir baltaodės moterys vertinami prasčiau, negu kategoriški baltaodžiai vyrai ir juodaodės moterys.
K: Ar galime kaip nors tokių išankstinių nuostatų atsikratyti?
A: Taip. Jei prieš tyrimą padėdavome tyrimo dalyviams pasijusti labiau užtikrintiems dėl savo romantiškų santykių, pamatę straipsnius jie gražių moterų prasčiau nevertino. Tada patrauklios moterys laikytos vienodai patikimomis, sąžiningomis ir vertomis likti darbo vietose kaip ir ne tokios patrauklios moterys.
Žinoma, versle tai padaryti sunku. Manome, kad eidami į darbą savo seksualinę pusę pamirštame. Tačiau ji vis tiek išlenda į paviršių – ne visada galime ją suvaldyti, o kartais jos net nepastebime. Darbovietėse rengiamuose išankstinių nuostatų atsikratyti padedančiuose mokymuose dažniausiai kalbama apie lytį, rasę, seksualinę orientaciją, o kartais ir religiją. Tačiau retai kalbama apie labai patraukliais arba nepatraukliais laikomus ar daug antsvorio turinčius žmones. Galbūt ir suprantame, kad nuostatos apie tokius žmones taip pat egzistuoja, tačiau apie jas kalbėti arba bandyti jų atsikratyti vengiame.
K: O ką daryti samdant žmones?
A: Reikėtų, kad priėmimo į darbą procesas kaip įmanoma ilgiau būtų anonimiškas. Pavyzdžiui, galima paprašyti trečiųjų šalių atstovų pateiktiems prašymams ir gyvenimo aprašymams suteikti identifikacijos numerius, kad iš vardo ir pavardės nebūtų galima suprasti, kokia kandidato lytis ir rasė. Be to, taip mažesnė tikimybė, kad žinodamas kandidato pavardę kuris nors samdymo procese dalyvaujantis darbuotojas paieškos informacijos internete ir ras nuotraukų, kuriose matys, kokios žmogus lyties ir rasės, ar jis patrauklus, bei sužinos kitos asmeninės informacijos. O atliekant darbo pokalbius reikėtų užtikrinti, kad kandidatas kalbėsis su daug žmonių, kad būtų sušvelninamas vertintojo asmeninių nuostatų ir požiūrio poveikis.
K: Nelaikau savęs labai patrauklia, tačiau eidama į darbą stengiuosi gražiai apsirengti ir pasidažyti. Ar reikėtų liautis?
A: Nebūtinai, nebent taip elgdamasi nesijaučiate patogiai. Nors biuruose dabar rengiamasi paprasčiau, daugumoje darboviečių vis dar laikomasi normos, kad savo išvaizdai reikia skirti dėmesio. Nemėgstu moterims patarinėti, kaip šią problemą „išspręsti“, nes jei patarsiu joms stengtis neatrodyti tokioms gražioms, pavyzdžiui, susirišti kuodą arba nešioti akinius, jos gali imti gėdytis arba jaustis pažemintos. Geriau patarčiau joms dažniau elgtis taip, kad skatintų pasitikėjimą – būti šiltoms, atviroms ir rūpestingoms. Tačiau tokie patarimai irgi problematiški, nes taip pasakome, kad keistis turi pačios moterys, nors iš tiesų problema daug platesnė.
K: Kokių dar tyrimų norėtumėte atlikti šioje srityje?
A: Norėčiau sužinoti, ar tada, kai žmonės ima geriau pažinti gražią moterį, pirmasis įspūdis silpsta, ar atvirkščiai – stiprėja, nes dėl jo imame kitaip su ja elgtis, o ji ima kitaip elgtis su mumis ir taip dar kartą patvirtina, kad buvome teisūs. Taip pat norėčiau žinoti, kaip tokie nusistatymai paveikia politikos sritį. Mes balsuojame už žmones, kurių asmeniškai nepažįstame – pamatome juos per televizorių ir iš to nusprendžiame, ar jais pasitikime. Ar esame neigiamai nusistatę prieš moteris politikes?
K: Kaip susidomėjote šia tema?
A: Susidomėjau ne dėl asmeninės patirties, tačiau pastebėjau, kad moterims ypač sudėtinga suprasti, kaip elgtis su grožiu – akivaizdu, kad grožis teikia tam tikrų privalumų, tačiau jei manoma, kad savo grožį ar seksualumą pabrėžiame, tiek iš moterų, tiek iš vyrų sulaukiame daug kritikos. Vadovaujančioms moterims kyla daug sunkių dilemų. Ši – dar viena iš jų. Tai nemalonu, bet tai – tiesa.