„Brangūs draugai! Noriu pasidalinti su jumis skaudžiu įvykiu, kuris nutiko mano artimam ir mylimam žmogui. Mano tėčiui neseniai suėjo 75 – eri, tačiau jis vienas aktyviausių ir energingiausių žmonių, kuriuos aš pažįstu, aistringas keliautojas... Deja, šį savo pomėgį, tikiuosi, tik kuriam laikui jam teks pamiršti“, – feisbuke pasakojo vilnietis Tomas.

Atsižvelgdami į vyro prašymą, publikacijoje naudosime tik jo vardą, nes vyro tėtis nenori būti viešinamas.

„Mano tėčiui prieš keletą metų įsimetė nugaros skausmai. Kai vienas draugas jam rekomendavo „manualinės terapijos specialistę“ Zoją Dianovą, tėtis pas ją užsirašė, prieš tai pasitikrinęs internete, ar ji dirba oficialiai. Paaiškėjo, kad Z.Dianova įsteigusi individualią savo vardo įmonę, teikiančią medicinos paslaugas. Tad jokių įtarimų nekilo“, – rašė Tomas.

Vyras pasakojo, kad kai tėtis apsilankė Z. Dianovos kabinete, „ji paguldė tėtį ant masažinio stalo ir pradėjo jam daužyti stuburą kažkokiu instrumentu, panašiu į plaktuką“.

„Į jo skundus, kad pradėjo tirpti rankos, o po to ir kojos „specialistė“ nekreipė dėmesio. Sakė, kad „aš žinau, taip ir turi būti“. Į tėčio klausimą, kad „gal jam tada nekomentuoti savo pojūčių“, buvo atsakyta, kad „galite sakyti, bet aš žinau“.

Po to, „žinovė“, smarkiai ir ilgai daužiusi stuburą, paguldė tėtį ant nugaros, po stuburu pakišo kažkokį kietą daiktą. Stuburui išsilenkus, tėčiui lyg su elektros srove pradėjo kratyti visą kūną. Kurį laiką jis kentėjo sukandęs dantis, nes jam buvo pasakyta, kad „viskas gerai, taip ir turi būti“, – rašė Tomas.

Pasak vilniečio, kai tėtis galų gale pasakė, kad kentėti toliau nebegali, „gydytoja“ padėjo jam atsistoti ir vėl ėmėsi savo plaktuku daužyti jam stuburą.

„Tuomet tėtis tiesiog susmuko ant masažinio stalo. Jis nebegalėjo pajudėti, nes nejautė nei rankų, nei kojų. Pirma „gydytojos“ reakcija – „ar turite, kas jus parvežtų namo?“. Supratusi, kad tėčiui iš tiesų blogai, pati iškvietė greitąją pagalbą, kuri mano tėtį skubiai nuvežė į Lazdynų ligoninę“, – pasakojo Tomas.

Po savaitės gulė ant operacinio stalo

Vyras rašė nesuprantąs, kaip galima imtis tokių drastiškų procedūrų su tokiu gyvybiškai svarbiu organu kaip stuburas, neturint bent jau rentgeno nuotraukos, nekalbant apie kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tyrimą.

„Kai mano tėčiui, kuris po „manualinės terapijos“ nebejautė nei rankų, nei kojų, nebegalėjo vaikščioti, Lazdynų ligoninėje atliko visus reikalingus tyrimus, paaiškėjo, kad jis serga lėtine stuburo liga. Ir jokiais būdais nebuvo galima atlikti nieko panašaus, ką su jo stuburu darė ši „specialistė“, – rašė Tomas.

Pasak vilniečio, po savaitės jo tėčiui medikai atliko penkias valandas trukusią sudėtingą operaciją.

„Nuo šiol jis oro uostų apsaugai turės pateikti specialią gydytojų pažymą, nes titano varžtų iš stuburo jam niekada nebeišims. Šiuo metu tėtis iš naujo mokosi vaikščioti. Rankos ir kojos užtirpę, jų koordinacija prasta.

Reabilitacinis periodas užtruks mažiausiai pusę metų. Tai čia tuo atveju, jeigu viskas bus gerai. Jeigu. Jokių garantijų gydytojai neduoda, gali būti, kad reikės dar vienos, dar sudėtingesnės operacijos“, – rašė Tomas.

Neturi licencijos teikti paslaugoms

Vėliau vilnietis išsamiau pasidomėjo manualinės terapijos paslaugas teikiančia Z.Dianova.

„Paaiškėjo, kad ji yra gydytoja chirurgė, kurios licencija panaikinta prieš aštuonerius metus. Po to ji įsteigė individualią įmonę, kuriai buvo suteikta licencija teikti antrines ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau ir šios įmonės licencija buvo iš pradžių panaikinta, vėliau atnaujinta, o galiausiai – sustabdyta“, – rašė Tomas.

Sūnus konstatavo, kad tėčio stuburo „manualinę terapiją“ ji atliko neturėdama galiojančios licencijos – nei kaip gydytoja, nei kaip sveikatinimo paslaugas teikiančios įmonės vadovė.

„Tačiau „specialistė“ iki šiol, mano žiniomis, lyg niekur nieko priiminėja žmones savo kabinete Vilniuje iš visos Lietuvos. Z. Dianova, matyt, puikiai supranta, kuo gali baigtis tokia jos veikla, neturint tam reikalingos licencijos. Kartu su tėčiu buvusi mama pasakojo, kad kol jie laukė greitosios pagalbos, nuo jos kabineto durų paslaptingai dingo lentelė su užrašu „stuburo ir sąnarių gydytoja“, – rašė Tomas.

Vilnietis rašė, kad iki šiol neprarado vilties įkalbinti tėtį uždegti žalią šviesą teisiniam šios istorijos nagrinėjimui, bet jis nusprendė iš pradžių atsistoti ant kojų.

„Šiandien svarbiausias jo tikslas – įspėti kitus žmones. Todėl prašau visų paskleisti šį postą kiek įmanoma plačiau. Jeigu nors vieną žmogų tai apsaugos nuo neįgalumo, pastangos nebuvo veltui. Iš anksto visiems dėkoju“, – rašė Tomas.

Tikina, kad ji čia ne prie ko

Pati Z. Dianova tikino, kad jos procedūra neturėjo jokios įtakos vyro sveikatos pablogėjimui.

„Jis atvažiavo pas mane su moterimi, su savo žmona. Žmona buvo automobilio avarijoje, ir aš sakau, kad jeigu buvo avarijoje, tai aš jai nedarau. O jam pažiūrėjau, kad kažkas ne tas. Bet kada aš pradėjau žiūrėti stuburą, matau, kad yra ten pakitimų – amžius.

Bet matau, kad kažkas – su smegenimis, su galva. Aš tada pakviečiau jo žmoną, ir sakau, kad čia – kažkas ne taip, reikia padaryti galvos rentgeną. Bet dėl stuburo koordinacija nesikeičia, tik dėl galvos. Tada aš pakviečiau greitąją, kad nuvežtų į neurochirurgiją, kad tyrimus padarytų“, – kalbėjo Z. Dianova.

Moteris aiškino, kad esą vyras turėjo „kažkokį ten naviką galvoje.

„Čia toks sutapimas. Aš pakviečiau greitąją, ir greitoji man jokių problemų nesakė, už tai, kad nieko aš negaliu nieko padaryti kitaip. Tik įstačiau kiekvieną slankstelį į savo vietą, aš chirurgė, aukščiausia kategorija. Masažo nedarau, čia ne masažas“, – sakė Z. Dianova.

Su plaktukas – „švelnus Tibeto metodas“

Paklausta apie plaktuką, moteris atsakė: „ponia, aš sutaisau stuburą. Čia toks metodas“.

„Plaktukas ne toks, kad į sieną kaltum, čia – labai tvarkingai, labai atsargiai. Aš taisau kiekvieną slankstelį, tada nuima skausmą jam, ir ištiesinu stuburą. Bet matau, kad jis kažkaip negali – aš sakau apsisukit, o jis sako, kad „man galva sukasi“. Aš žinau, kad nuo stuburo to nebūna. Todėl aš iškviečiau greitąją, o ten buvo viskas normaliai.

Jam reikėjo daryti operaciją už tai, kad jis turėjo kažkokį naviką galvoj. Čia galėjo nutikti bet kur – ir kai jis važiuoja, ir eina, dar blogiau būtų. Jeigu būtų mano kaltė, tai man neurochirurgas paskambintų ir pasakytų. Aš skambinau jau ten, viską, pas mane jokių pretenzijų nebuvo, ir negali būti. Čia visai kita“, – kalbėjo Z. Dianova.

Moteris dėstė, kad ji su galva nieko nedaro.

„Aš tik stuburą taisau . Čia Tibeto metodas, čia labai švelnus plaktukas, ponia. Kai plaktuku pakalsiu biški, aš nuimu – šitas kaulas spaudžia nervą, ir aš išlaisvinu nervą, ir viskas. Čia galvai jokio poveikio nebuvo“, – sakė Z. Dianova.

Pacientas neturėjo problemų su smegenimis

Perskambinus paciento sūnui, ponas Tomas kalbas apie tai esą jo tėvas turėjo naviką smegenyse vadino išsisukinėjimu.

„Koks navikas? Navikas čia – gi vėžys, ar galvos smegenų auglys, taip reikėtų suprasti? Tai nieko bendro su realybe neturi. Jam buvo diagnozuota kaklo mielopatija. Tai yra, kai slanksteliai pradeda kaulėti, iš jų pradeda augti ataugos, ir jie pradeda spausti stuburo nervą. Dėl to jam visi tie skausmai, ir visa kita ir buvo.

Ką jie padarė, jie per tą operaciją nuėmė slankstelius, juos gramdė, kad būtų daugiau vietos stuburo nervų stulpui, paskui klijavo atgal. Dabar klausimas, ar to užteks? Jeigu to neužteks, tai sekantis žingsnis – tuos pačius slankstelius nuiminėti, bet jau ne iš nugaros, o iš kitos pusės, kur – gerklė. Tai yra neįtikėtino sudėtingumo operacija. Mes tikimės, kad to nereikės. Bet tai neturi nieko bendro su galvos smegenimis“, – sakė Tomas.

Sūnus sakė, kad tėčiui pablogėjo per procedūrą.

„Įsivaizduokite, jis į tą procedūrą atvairavo automobilį, atėjo savo kojomis, o išvežė jį su greitąja“, – pasakojo Tomas.

Žada išnagrinėti atvejį

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba žurnalistams dėkojo už pateiktą svarbią informaciją.

„Reaguodama į įvairius institucijų bei piliečių pranešimus, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (toliau – Akreditavimo tarnyba) jau eilę metų vykdo galimai neteisėtai teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų patikrinimus. Įstatymu yra nustatyta, kad sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos tik įstaigoje, turinčioje licenciją, suteikiančią teisę teikti tam tikro pobūdžio paslaugas, ir jas gali teikti tik licencijuoti, reikiamos profesinės kvalifikacijos asmenys.

Akreditavimo tarnyba neretai nustato, jog paslaugas teikia šių esminių reikalavimų neatitinkantys tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Nustačiusi šiuos faktus, Akreditavimo tarnyba už neteisėtą vertimąsi asmens sveikatos priežiūros veikla taiko administracinę atsakomybę – skiria baudas nuo 600 iki 1 140 eurų“, – teigė tarnybos vadovė Nora Ribokienė.

Pasak tarnybos vadovės, pagal piliečio pateiktą informaciją, tikėtina, kad aprašytoji situacija galėtų būti priskirtina neteisėtai veiklai, todėl Akreditavimo tarnyba savo iniciatyva išnagrinės turimus duomenis.

„Jei pareiškėjas norėtų išsamesnio tyrimo, tuomet jis turėtų kreiptis į Akreditavimo tarnybą, nurodant nukentėjusio paciento asmens duomenis, paslaugos teikimo datą/laiką ir kitą svarbią informaciją.

Atkreiptinas dėmesys, jog Akreditavimo tarnyba nenagrinėja žalos padarytos sveikatai atlyginimo klausimų. Tą atlieka Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, veikianti prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Dėl nelegaliai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo reikėtų kreiptis su ieškiniu į teismą“, – teigiama N. Ribokienės komentare.

Pagrindinė taisyklė – kaip nepakenkti sau

Yra viena svarbi taisyklė, kurios pacientai, besiskundžiantys nugaros skausmais, turėtų laikytis tam, kad sulauktų saugios pagalbos ir nepakenktų sau. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas reabilitologas Rokas Šemeškevičius DELFI teigė, kad pirmiausia specialistas turėtų turėti medicininį išsilavinimą ir atitinkamą pažymėjimą, jog gali taikyti tam tikrą manualinės terapijos metodą.

Paklaustas apie gydymą „plaktuku“, gydytojas teigė, kad stuburo perkusija arba kitaip stuksenimas gydymui paprastai netaikomas, prieš taikant gydymą paciento būklė visada turi būti įvertinama apklausa, objektyviu ištyrimu, įvertinami turimi atlikti diagnostiniai tyrimai ir tada sprendžiama, ar pacientui galima taikyti vieną ar kitą metodą.

„Kiekviena situacija yra individuali ir turi būti tinkamai įvertinta“, – teigė R. Šemeškevičius.

Gydytojas reabilitologas teigė, kad jam praktikoje yra tekę susidurti su pacientais, kuriems būklė pablogėjo po taikytos vienos ar kitos metodikos, kai nėra žinoma, ar specialistas buvo kvalifikuotas.

„Žymūs būklės pablogėjimai, kai nusilpsta raumenų jėga, atsiranda galūnių tirpimas, pasitaiko ne dažnai. Dažniausiai tai būna laikinas būklės pablogėjimas, kuris paprastai pasižymi sustiprėjusiu skausmu“, – teigė R. Šemeškevičius.