Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai gruodžio 9 dieną Paryžiuje turėtų susitikti naujam taikos Donbase derybų raundui.
„Palinkėjome sėkmės derantis su ganėtinai stipriu derybų partneriu, nedaryti tų nuolaidų, kurios būtų nepagrįstos“, – bendroje spaudos konferencijoje su V. Zelenskiu sakė Lietuvos prezidentas.
Jis tvirtino, kad laukiama nuolaidų ir iš Rusijos pusės, nes „tik tai gali būti pavadinta derybomis“.
G. Nausėda teigė besitikintis, kad būsimų derybų rezultatai sumažins įtampą regione, atkurs Ukrainos teritorinį vientisumą ir „leis Ukrainai ir Rusijai bendradarbiauti kaip lygus su lygiu“.
V. Zelenskis sakė, kad iš būsimo susitikimo Paryžiuje nesitiki didelių pergalių ar pabaigti karą „rytoj“.
„Aš noriu aiškaus supratimo, kaip Ukrainos, šalies, kuri kariauja, prezidentas, kada mes galime ir kaip mes galime iš tikrųjų sustabdyti šitą karą“, – teigė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis kol kas nepatvirtino žiniasklaidos pranešimų apie Paryžiuje turintį įvykti susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir teigė, kad esant reikalui atskirai susitiktų tiek su juo, tiek su Vokietijos ar Prancūzijos lyderiais.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad gruodžio 9 d. Paryžiuje vyksiančiame Normandijos lyderių ketverto susitikime, kuriame dalyvaus ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, jis tikisi pasikalbėti apie karą Ukrainoje ir jo užbaigimo galimybes.
Vis dėlto V. Zelenskis pripažįsta negalįs tikėtis greitų pergalių.
„Mes esame pasiryžę bet kokiam formatui Normandijos ketverte kalbėtis apie tai, nes būtent mūsų žmonės žūsta. Jeigu kažkas atvažiuos į tą Normanijos ketvertą, kurie galėtų mums padėti, mes tam irgi esame pasiruošę“, – po susitikimo suprezidentu Gitanu Nausėda Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.
„Mes nesitikime kažkokių didelių pergalių. Nesitikime, kad rytoj baigsime karą, bet aš, kaip Ukrainos – šalies, kuri kariauj, prezidentas, noriu aiškaus supratimo, kada ir kaip mes iš tikrųjų galėtume sustabdyti šitą karą“, – pridūrė Ukrainos vadovas.
Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų vyksta konfliktas tarp Kijevo pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų, jo metu žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.
Neramumai Rytų Ukrainoje prasidėjo iš karto po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.
Dar kiek anksčiau po masinių protestų iš šalies buvo priverstas išvykti prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, atsisakęs pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga.
Nausėda: rėmėme ir toliau remsime Ukrainos euroatlantinę integraciją
Lietuvoje viešint Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui, dvyliktosios dvišalės Prezidentų tarybos susitikime pasirašyta bendra Prezidentų deklaracija, kurios tikslas - apibrėžti Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo prioritetus ateinantiems metams.
Planuojama išskirtinį dėmesį skirti dvišaliams politiniams ir ekonominiams santykiams, saugumo ir gynybos klausimams, Ukrainos euroatlantinei integracijai, bendradarbiavimui energetikos, inovacijų, transporto ir socialinės politikos srityse.
„Su Ukraina bendraujame itin glaudžiai, net broliškai. Palaikome Ukrainos teritorinį vientisumą ir nepripažįstame Krymo aneksijos. Suprantame iššūkius, su kuriais susiduria šalis, todėl aktyviai prisidedame prie taikos Ukrainoje siekio, teikdami humanitarinę pagalbą nukentėjusiesiems nuo konflikto Donbase. Įvykiai Ukrainoje - tarsi gyva žaizda, kuri mums primena skaudžią mūsų pačių istoriją, netikrumą ir baimę dėl šalies nepriklausomybės, išgyventus prieš 28-erius metus", - po susitikimo su Ukrainos prezidentu sakė Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda.
Abiejų šalių vadovai tarėsi gynybos ir saugumo klausimais, aptarė situaciją Rytų Ukrainoje, pasirengimą Normandijos ketverto susitikimui, santykius su Rusija. G. Nausėda pabrėžė nekeičiantis nuostatos tęsti sankcijas Rusijai tol, kol nebus įgyvendinti Minsko susitarimai ir tęsis Krymo aneksija.
Susitikime sutarta stiprinti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje ir įsitraukimą į Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados veiklą. Šią iniciatyvą, pasak Prezidento komunikacijos grupės, liudija dvi tarpinstitucinės deklaracijos, pasirašytos Prezidentūroje. Viena jų apibrėžia bendradarbiavimą kibernetinio saugumo, kita - elektroninės atpažinties srityje. Taip pat inicijuotas susitarimas dėl bendradarbiavimo sprendžiant jaunimo ir vaikų teisių klausimus.
„Su Ukrainos prezidentu sutarėme, kad būtina siekti ilgalaikių ir ambicingų tikslų įgyvendinant ES Rytų partnerystės iniciatyvą. Lietuva palaiko kuo didesnę Ukrainos sektorinę integraciją su ES tokiose srityse kaip energetika, skaitmeninė ekonomika, teisė, vidaus politika. Taip pat tikimės glaudesnio bendradarbiavimo muitų klausimu", - teigė Lietuvos prezidentas ir akcentavo, kad Lietuva aktyviai rėmė ir rems Ukrainos reformų tvarumą ir negrįžtamumą, o jas įgyvendinti ragina vadovaujantis geros valdysenos, skaidrumo ir teisės viršenybės principais.
Lietuvos ir Ukrainos vadovų susitikime skirta laiko strateginių energetikos ir transporto projektų aptarimui, branduolinės saugos, dujų tinklų sujungimo su ES tinklais, atsinaujinančios energetikos temoms. Aptarta Ukrainos reformų konferencijos, vyksiančios 2020 m. liepos 6-7 dienomis Vilniuje, organizavimo eiga.