Apie tai BNS trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija.
Pranešimas apie avariniu būdu gamykloje Jonavoje sustabdytus procesus iš įmonės gautas pirmadienį, 14.40 val.
Anot ministerijos, sutrikus gamybiniams procesams, į aplinką išmetamos įrenginiuose reakcijų metu susidariusios medžiagos. Šio išmetimo metu iš visų galimų išmetimo šaltinių buvo išmesti didesni nei įprastai azoto oksidų bei anglies monoksido kiekiai.
Didesni kiekiai teršalų, lyginant su normaliu darbo režimu, į aplinkos orą po avarinio įrenginių stojimo iš abiejų bendrovės amoniako gamybos įrenginių buvo išmetami apie 45, o iš azoto rūgšties gamybos įrenginių – 15 minučių. Šis įrenginių stabdymo laikas neviršijo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime nustatyto laiko, kadangi TIPK leidime numatytas amoniako gamybos įrenginių stabdymo laikas – 2 val., o azoto rūgšties gamybos įrenginio pilnas stabdymas – 30 min.
Anot ministerijos, toks įrenginių stabdymo laikas neviršijo taršos leidime nustatyto laiko.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, išmestų teršalų šleifas Jonavos miesto gyvenamųjų rajonų nepasiekė. Pirminiais duomenimis, manoma, kad avariją sukėlė elektros įrangos gedimas elektros pastotėje Jonavos mieste.
Ministerija teigia, kad nuo antradienio 15 valandos visi bendrovės įrenginiai veikia įprastu režimu.
„Jonavos miesto elektros pastotėje dėl išorinio elektros tiekimo įvyko gedimas, dėl kurio nutrūko elektros tiekimas į trąšų gamyklą „Achema“. Dėl to buvo priversti sustoti didžioji dalis „Achemos“ gamybinių cechų“, – atsiųstame komentare teigė koncerno „Achemos grupė“ atstovė Gintarė Mierkienė.
Pranešime teigiama, kad stabdymo metu į aplinką išmetamos įrenginiuose reakcijų metu susidariusios medžiagos, jų kiekis ir įrenginių stabdymo laikas neviršijo bendrovei Aplinkos ministerijos leidime nustatyto laiko. Todėl priverstinio gamybos stabdymo metu žalos aplinkai nėra padaryta.
Bendrovė su elektros tiekėju „Litgrid“ aiškinasi elektros gedimo priežastis.