Kiekviena skruzdėlė fermoje turi savo darbą
Messor structor skruzdėlių kolonija – „augintinė“, kurią žmogaus namuose pamatysime ne kasdien. Specialioje fermoje neseniai skruzdėles apgyvendinęs Gerardas pasakoja, jog jau spėjo susipažinti su skruzdėlių vaidmenimis kolonijoje – kai kurioms iš jų netgi davė vardus. Herpetologas juokauja, jog dabar paklaustas, kiek turi augintinių, nežinos, ką atsakyti, mat ši kolonija greitai auga.
„Labai džiaugiuosi, kad skruzdėliukai jau apsiprato savo naujuose namučiuose ir elgiasi taip, kaip ir dera jų etologijai. Motinėlė Gaja vis deda kiaušinius, skruzdės darbininkės jais kruopščiai rūpinasi, na, o skruzdėliukai sargybiniai kuo puikiausiai saugo savo motinėlę. Rodos, dar tokia nedidelė ferma, o gyvenimas tiesiog verda“, – įspūdžiais vienoje feisbuko grupėje pasidalino herpetologas.
Paklaustas, kas skruzdėlių auginime jam labiausiai įdomu, Gerardas pamini kolonijos augimą ir skruzdžių „specialybių“ pasiskirstymą.
„Smagu matyti, kaip darbininkės rūpinasi motinėle: ją maitina, prausia, nešioja jos kiaušinėlius ir rūpinasi lervutėmis. Taip pat linksma matyti, kai įdedi kokį didesnį ėdesio gabalėlį, pavyzdžiui, obuolio skiltelę, tuomet ją aptinka viena skruzdelytė, ji tuoj pat pradeda skleisti cheminius feromonus, kuriais prikviečia daugiau kolonijos skruzdžių, kad jos tuoj pat ateitų rinkti maisto ir jį bandytų gabenti į „saugyklą“. Jeigu ne visą, tai bent po gabalėlį“, – stebisi Gerardas.
Egzotiniais gyvūnais vieni žavisi, kiti – prisibijo
Galima pastebėti, kad egzotiniais augintiniais žavisi ne visi: dažnas mieliau renkasi pūkuotą keturkojį, o gyvačių, driežų ir skruzdėlių prisibijo. Tokiam pasiskirstymui, kuomet vieni augintiniai laikomi mielais, o kiti – atgrasiais, Gerardas turi savo paaiškinimą.
„Labai įprasta žmonėms bijoti to, ko nepažįsta. Šaltakraujų gyvenimas atrodo svetimas ir baisus. Žinoma, prie roplių demonizavimo nemažai prisidėjo krikščionybė, kuri iš esmės moko, kad, pavyzdžiui, gyvatės yra klastingos ir jas reikia engti. Taip pat prie baimės šiems gyvūnams prisideda idiotiškos laidos apie gyvūnus, kur pasakoja žmonėms kažkoks neišmanėlis apie tai, kiek viena gyvatė gali nužudyti savo įkandimu“, – sako herpetologas.
Gerardas įsitikinęs, kad žmonėms reikia parodyti, kuo šie gyvūnai svarbūs, koks jų vaidmuo ekosistemoje. Taip pat svarbu suprasti, kad ir pats žmogus yra ekosistemos dalis.
„Kita grupė žmonių galvoja, kad mes, egzotinių gyvūnų augintojai, prisigaudom gyvūnų iš laukinės gamtos, juos uždarom į terariumus ir auginam. Taip darydavo prieš 30 metų. Šiai dienai jau didžiąją dalį nelaisvėje laikomų gyvūnų yra sėkmingai pavykę išveisti ir jie puikiai prisitaikė prie žmogaus suteiktų sąlygų, kurios turi būti kuo panašesnės į laukinės gamtos. Kaip mes žinome, kad šie gyvūnai puikiai jaučiasi laikomi namuose? Labai paprasta: įprastai jų gyvenimo trukmė bent 2 kartus mažesnė laukinėje gamtoje, nei saugiuose namuose su žmogaus draugija“, – pastebi herpetologas.
Svarbiausia gyvūnams užtikrinti geras sąlygas
Net jei žavitės gyvatėmis, driežais ir skruzdėlėmis, tai yra augintiniai, tinkami ne kiekvienam, nes jiems reikalinga ypatinga priežiūra. Pirmiausia svarbu įsitikinti, kad sugebėsite jiems suteikti geriausias sąlygas.
„Tam, kad galėtum tinkamai pasirūpinti šiais gyvūnais, turi labai gerai išmanyti jų biologiją, elgseną laukinėje gamtoje, maitinimosi ypatumus. Taip pat gerai apsvarstyti, ar tai nebus laikina užgaida, kuri tiesiog skirta pasirodyti prieš kolegas ir draugus. Nes tai nėra apie tai, kokį „kietą“ gyvūną turi, o esmė yra, kaip gerai rūpiniesi tuo gyvūnu, kurį augini“, – įsitikinęs herpetologas.
Svarstantiems apie skruzdžių kolonijos auginimą fermoje, Gerardas pataria išmokti pamokas, svarbias šių augintinių gerovei. Skruzdžių fermą svarbu laikyti atokiau nuo langų, tiesioginių saulės spindulių ir skersvėjo, joje būtina palaikyti tinkamą drėgmę, viduje visuomet turi būti virinto atvėsinto vandens. Nors ir rekomenduojama, kad fermoje vidutiniškai būtų nuo 22 iki 27oC, geriau jos nelaikyti šalia šildančių terariumų kilimėlių, nes gali susidaryti kondensatas.
