Balansuojant 2020 m. valstybės biudžetą ir ieškant pinigų mokytojams, gaisrininkams, bei visiems kitiems, pastarąjį dešimtmetį pamirštiems, svarstomi naujų mokesčių įvedimas. Kadangi šalyje rinkimus turėsime po metų, naujieji mokesčiai įvedami itin atsargiai, nenorint užgauti nei vieno būsimo rinkėjo, o kadangi tokių išvengti greičiausiai nepavyks – ieškoma kantriausių. Lietuviai juk kantrūs, ne vieno politiko galvoje sukasi ši mintis, sako „Capital“ analitikas Mantas Mikočiūnas.
Pasak jo, NT mokestis ne išimtis. Tačiau panašu, kad tik dėl to, kad logiškai skamba ir yra kitose šalyse didesnis. Surenkami 8 mln. eurų veikiausiai neišgelbės nieko valstybiniu mastu, o ir nepatenkintų būtų nemažai, nes tai paliestų naujus 37 tūkst. tautiečių, kurių 26 tūkst. gyvena sostinėje. Labiausiai nukentėtų vieniši, vyresnio amžiaus gyventojai, kurie nuo seno gyvena centrinėje miesto dalyje, o jų nekilnojamojo turto vid. rinkos vertė patektų tarp apmokestinamųjų.
Kaip veikia NT mokesčio įstatymas šiai dienai?
Jis skaičiuojamas nuo 220.000 Eur iki 300.000 Eur. Pagal vidutinę rinkos vertę, kurią nustato registrų centras, skaičiuojama 0,5 proc. metinis mokestis. Nuo 300.000 Eur. iki 500.000 Eur. atitinkamai 1 proc., o nuo 500.000 Eur. iki 1.000.000 Eur. skaičiuojami 2 proc. metinio mokesčio. Mokestis skaičiuojamas individualiai asmeniui, todėl šeimos atveju ribos dvigubėja.
Šįkart ribas norima nuleisti iki 100 tūkst. eurų, t.y. tai palies žmones, kurių NT pagal registrų centro duomenis vertas nuo 100 tūkst. iki 300 tūkst. eurų. Toks NT būtų apmokestintas 0,5 proc. metiniu NT mokesčiu. Taigi naujieji mokesčio mokėtojai būtų tie žmonės, kurie valdo NT turtą vertą nuo 100 tūkst. eurų iki 220 tūkst. eurų., nes nuo 220 tūkst.eurų vertės gyvenamojo NT savininkai apmokestinti jau dabar.
Kalba eina tik apie gyvenamąjį NT mokestį, nes komercinės paskirties nekilnojamasis turtas apmokestintas visas, nepriklausomai nuo jo vertės.
Nepaisant to, kad naujasis NT mokestis greičiausiai nebus įvestas, tvarus NT mokesčio įvedimas yra teisinga kryptis, tik neturėtų nuskurdinti dar labiau tų, kuriems ir taip reikalinga pagalba. NT specialistų akis bado valstybei priklausantis, apleistas ir nefunkcionuojantis nekilnojamasis turtas, kuris dar ir reikalauja papildomų pinigų priežiūrai. Realizavus bent dalį šio turto galima galima būtų surinkti kur kas didesnę sumą nei 8 mln eur. Ir jomis „užkamšyti“ atsivėrusias „skyles“, įsitikinęs „Capital“ analitikas Mantas Mikočiūnas.
