Nacionalinė filmo „Dabar jau skyrybos!“ premjera įvyko 30-ąjame kino festivalyje „Kinotavr“, kur, žiūrovų balsavimu, filmas buvo išrinktas festivalio nugalėtoju. Kino pramonės profesionalių sudarytos žiūri teigimu, tai – paprastas, smagus ir labai juokingas filmas, laužantis komedijas saistančius šablonus. Ekspertų teigimu, tokio tipo filmų kūryba reikalauja didelio meistriškumo, ypač tuomet, kai už vairo – didžiojo kino debiutantas, tad A. Parmas jau vadinama daugiausiai žadančia šiuolaikine rusų kino režisiere.
Paprašyta papasakoti apie naująjį filmą, moteris tikina, jog „Dabar jau skyrybos!“ – ne lengvabūdiška komedija apie šeimos vertybes, o pasakojimas apie stiprią moterį, suvokiančią, jog skyrybos – ne pasaulio pabaiga, o vienišos moters statusas – ne nuosprendis. Kūrėjos nuomone, moterys neretai bijo vienatvės, tad kuria santykius besivadovaudamos mintimi „geriau bet koks vyras, negu jokio“ ir pamiršta galinčios būti nepriklausomos ir savarankiškos. „Gyvenimas turi teikti malonumą, tad, visų pirma, turime išmokti mylėti save ir nebandyti priversti kitų žmonių padaryti mus laimingais“, - įsitikinusi ji.
Pagrindinė lapkričio 29-ąją startuosiančios komedijos „Dabar jau skyrybos!“ herojė – ginekologė Maša (akt. Anna Mikhalkova). Ji – užkietėjusi darboholikė, kurios telefonas nenutyla nei akimirkai, o diskusijos apie pacienčių mėnesines tampa šeimos vakarienių kasdienybe. Neapsikentęs „durų kilimėlio“ ir vaikų auklės statuso, Mašos sutuoktinis (akt. Anton Filipenko) susiranda meilužę ir jau netrukus palieka namus, - rašoma pranešime spaudai.
Darbe – chaosas ir nesibaigiantys reikalai, namuose – du dėmesio reikalaujantys vaikai ir išduotos žmonos statusas – pažvelgusi į save iš šono Maša tenori verkti ir keikti buvusį vyrą. Tačiau pripratusi gyvenimą tvirtai laikyti už ragų moteris nė neketina taip lengvai pasiduoti, ypač kai konkurente pasirodo esanti jaunesnė sporto trenerė! Maša sukurpia sutuoktinio susigrąžinimo planą, ir ryžtasi karui, į kovą pajungdama visus galimus ginklus! Tik štai laisvos moters statusas vis dažniau atrodo tokiu viliojančiu, jog kyla pagunda buvusį vyrą palikti už borto... Galbūt būti vienai – ne taip ir baisu?
