„Šiais metais netipiška yra tai, kad Seimas jau yra įmušęs porą įvarčių Vyriausybei į vartus, tai yra tiek dėl vaiko pinigų, tiek dėl „Sodros“ įmokų sumažinimo savarankiškai dirbantiems asmenims, įskaitant ir ūkininkus. Tas biudžetas grįžo į Vyriausybę, bet nežinau, kiek Vyriausybė drįs pasipriešinti gana didelės Seimo daugumos valiai.
Taip pat yra kai kurie mokestiniai įstatymai, kurie yra nepriimti arba priimti su žymiai mažesniu poveikiu valstybės biudžeto pajamoms nei Vyriausybė prognozavo. Visa tai bet kuriuo atveji, net be tų Seimo narių pageidavimų, sukuria Vyriausybei tokį galvosopį – arti 200 mln. eurų“, – sakė I. Šimonytė.
Parlamentarė konstatavo, kad tokioje situacijoje Vyriausybei yra labai sunku per trumpą laiką rasti sprendimą.
„Aš bijau, kad Vyriausybė nueis paprasčiausiu keliu, tai yra lieps susimokėti „šešėliui“. O kadangi „šešėlis“ yra vienintelis mokesčių mokėtojas, kuris neprieštarauja bet kokiam planui, koks yra ant jo kupros užverčiamas biudžeto projekte, tik paprastai paskui pamiršta susimokėti, tai turbūt tokį sprendimą ir turėsime“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Šimonytė – apie pasitikėjimo deficitą ir gyvulių ūkio plėtojimą
Kalbėdama apie tai, kokią žinią šitas biudžetas neša viešojo sektoriaus darbuotojams, parlamentarė konstatavo, kad „šito biudžeto pagrindinis deficitas yra ne finansinis, o pasitikėjimo deficitas“.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad siūlymais savarankiškai dirbantiems asmenims mažinti socialinio draudimo įmokas didinamas vadinamasis „gyvulių ūkis“.
„Čia, žinoma, dar negalutinis balsavimas, bet jis buvo labai charakteringas. Komitete visi valdančiosios daugumos atstovai pasisakė prieš pasiūlymą, o plenarinių posėdžių salėje staiga visi – už, net ir tie, kurie save vadina radikaliais kairiaisiais. Jeigu jam bus pritarta, tai savarankiškai dirbantiems asmenims socialinio draudimo įmokos sumažės per pusę.
Noriu priminti, kad tarp tų asmenų yra ir gerbiami ūkininkai. Kas galėtų paneigti, kad valdančioji dauguma ne tik, kad atsisakė tų sprendimų, kuriais buvo siūloma kokius nors siūlymus žemės ūkio verslui padidinti, bet taip pat nutarė kaip kompensaciją dar pasiūlyti pamažinti, kad tik kažkas žalius kryžius iš laukų susirinktų. Akivaizdu, kad tai būtų dar vienas naujas gyvulių ūkis, kuris buvo neseniai panaikintas“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Karbauskis: bankų ir prekybos tinklų mokesčiai - nuo kitų metų
Bankų turto ir didžiųjų prekybos tinklų mokesčiai bus įvesti nuo kitų metų, o nekilnojamojo turto (NT) mokesčio kartelė turėtų būti nuleista iki 150 tūkst. eurų, sako Seimo valdančiųjų „valstiečių“ lyderis. Tačiau Ramūnas Karbauskis sako kol kas nežinantis, koks bus galutinis automobilių taršos mokestis.
„Jeigu šnekėti apie bankų ir prekybos tinklų mokestį, tai turėtų būti sprendimai priimti nuo sausio 1-osios“, – žurnalistams pirmadienį sakė R. Karbauskis.
Jis neigė, kad Lietuva gali patirti žalos dėl prekybos mokesčio, dėl kurio teisėtumo šiuo metu bylinėjamasi Europos Sąjungos (ES) teismuose.
„Žalos negali būti, nes šis projektas yra Lenkijos priimto sprendimo atitikmuo. Mes priiminėjame tokį sprendimą, kokį jie derina. Tai problemų nekils“, – sakė „valstiečių“ lyderis.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas taip pat teigia tikintis, kad bankų turto ir prekybos tinklų mokesčiai bus įvesti nuo kitų metų.
„Tikiuosi, kad bus, o eigoje pamatysime, koks bus sprendimas“, – žurnalistams sakė V. Ąžuolas.
Kalbėdamas apie NT mokesčio bazės išplėtimą, R. Karbauskis sakė, kad tikriausiai bus priimtas sprendimas jo kartelę mažinti iki 150 tūkst. eurų, o ne iki 100 tūkst. eurų, kaip pradžioje siūlė Vyriausybė bei pats R. Karbauskis.
„NT tikriausiai liks projektas, kuris yra, ten bus 150 tūkst. eurų. Jeigu šnekėti apie automobilių taršos mokestį, tai dabar atsakyti negalėčiau“, – teigė jis.
Anksčiau R. Karbauskis yra sakęs, kad NT vertės kartelę nuo 100 tūkst. eurų iki 150 tūkst. eurų siūloma didinti, nes mažiau žmonių tektų šį mokestį mokėti.
Tuo pat metu valdantieji „valstiečiai“ siūlo apmokestinti stambiųjų prekybos tinklų apyvartą, nors dėl šio mokesčio, kurį taip pat svarsto įsivesti Lenkija, teisėtumo šiuo metu bylinėjamasi Europos Sąjungos teismuose.
Savo ruožtu Lietuvos lenkų rinkimų akcija siūlo apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų, kredito unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą, tačiau kritikai teigia, kad toks mokestis vartotojams pabrangintų paskolas.
Šapoka: suformuosime subalansuotą biudžetą
Finansų ministras Vilius Šapoka atkreipė dėmesį, kad „komitetai, frakcijos, atskiri Seimo nariai prisiūlė pasiūlymų už kelis šimtus milijonus eurų“.
„Visus įvertinsime, ir apsvarstę suformuosime tokį biudžetą, kuris atitiktų finansinę drausmę, būtų realistiškas, mažintų skurdą, didintų efektyvumą, ir žinoma būtų subalansuotas. Manau, kad esame pajėgūs tokį biudžetą suformuoti“, – sakė V. Šapoka.
Pradėjo svarstyti biudžetą
Seimas pirmadienį pradėjo svarstyti biudžeto projektą. Po pirmojo svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Tai įprasta procedūra, rašo BNS.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto duomenimis, Seimo komitetai papildomai kitų metų biudžete rasti prašė 284,6 mln. eurų, atskiri parlamentarai – dar 368,7 mln. eurų. Vyriausybei siūloma įvertinti visus pasiūlymus, o komitetas siūlo papildomai įvairioms reikmėms numatyti beveik 60 mln. eurų.
Pensijoms ir vaiko pinigams didinti kitąmet numatoma skirti beveik 0,5 mlrd. eurų daugiau negu šiemet. Skinasi kelią ir prezidento siūlymas šiek tiek labiau padidinti pensijas indeksuojant bazinės pensijos koeficientą.
Valdantieji siūlo įvesti prekybos apyvartos, automobilių taršos ir bankų turto mokesčius bei sumažinti ribą, nuo kurios būtų mokamas nekilnojamojo turto mokestis.
Taip pat numatoma nuo 555 iki 607 eurų kelti minimalią mėnesio algą, didinti darbo užmokestį valdžios sektoriaus darbuotojams, nes didinamas pareiginės algos bazinis dydis ir numatyti kiti vienkartiniai atlyginimų kėlimai.
Siūloma šiek tiek sumažinti lengvatą žemdirbių dyzelinui bei padidinti stipraus alkoholio, tabako ir degalų akcizus.
Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas perspėjo, kad valdžios sektorius kitąmet vėl gali būti deficitinis, nors Finansų ministerija planuoja išlaikyti viešųjų finansų perteklių.
Vyriausybė prognozuoja, kad kitų metų ekonomikos augimas sulėtės iki 2,4 proc. Šiemet bendrasis vidaus produktas turėtų augti 3,7 procento.
Biudžeto projekte numatoma, kad jo pajamos kitąmet didės 9 proc. iki 11,545 mlrd. eurų, išlaidos – 8 proc. iki 12,646 mlrd. eurų. Planuojama, kad bendras valdžios sektoriaus finansų perteklius kitąmet sudarys 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Po pirmojo biudžeto svarstymo Seime dokumentas bus grąžintas Vyriausybei, o galutinai turėtų būti priimtas gruodžio 10 dieną.