R. Butkevičiūtė priminė, kad jau nuo sausio 1 d. įsigalios Mediacijos įstatymo pakeitimas, pagal kurį mediacija taps privaloma visuose šeimos ginčuose. Anot specialistės, tai dar labiau pablogins smurtą kentėjusių moterų padėtį.
„Kai smurtas vyksta artimoje aplinkoje, šalių padėtis yra nelygi. Mes turime vieną žmogų, kuris bijo, ir turime kitą žmogų, kuris kontroliuoja situaciją. Kai vyksta mediacija, jie susodinami kaip lygūs partneriai. Smurtas negali būti medijuojamas, nes smurtas negali pasikeisti abiejų šalių sutarimu, nes viena šalis niekada nedavė sutikimo, kad prieš ją smurtautų“, – pabrėžė R. Butkevičiūtė.
Specialistė tikino jau žinanti atvejų, kai smurto atveju moterims pasiūloma taikos sutartis.
„Ji sėdi prieš smurtautoją sėdint mediatoriui ir turi aiškinti, kodėl jai ar jos neįgaliam vaikui reikalingas išlaikymas. Visus tuos dalykus ji turi aiškinti“, – absurdišką situaciją įvardijo Moterų informacijos centro projektų vadovė.
Kaip numatoma įstatyme, nuo Naujųjų metų privaloma mediacija turės būti taikoma visuose šeimos ginčuose: bylose dėl santuokos nutraukimo, vaiko išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir kt. Išimtis netaikyti mediacijos tais atvejais, kai šeimos byloje yra smurto požymių, nenumatyta.
Ankstesnėje įstatymo redakcijoje privaloma mediacija reglamentuota nebuvo.
Europos lyčių lygybės (EIGE) duomenimis, 24 proc. moterų Lietuvoje bent kartą gyvenime patyrė intymaus partnerio smurtą, tačiau tik 24 proc. aukų dėl šio nusikaltimo kreipėsi į policiją.
Kaip DELFI atsiųstame teisingumo ministerijos komentare teigė viceministras Žydrūnas Plytnikas, kasmet pirmos instancijos teismuose ginčo teisena, kai tarp yra šalių kilęs ginčas, išnagrinėjama apie 8 tūkst. šeimos bylų, pavyzdžiui, išlaikymo vaikams priteisimas, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, santuokoje įgyto turto padalijimas ir t.t.. „Privalomos mediacijos taikymas šeimos bylose leis greičiau išspręsti ginčą, nes bylinėjimasis teismuose tokio pobūdžio bylose gali užtrukti ir kelerius metus, šalims nereikėtų samdyti advokatų, visiškai nereikėtų mokėti žyminio mokesčio. Įstatymas nustato, kuriais atvejais privaloma pasinaudoti mediacija prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo.
Mediacija yra ginčo sprendimo būdas, siekis paskatinti šalis taikiai išspręsti ginčą iki kreipimosi į teismą. Tačiau šiuo atveju nekalbama apie aukos ir smurtautojo susitaikymą. Mediacijos procese gali būti taikomos įvairios technikos, kurios užtikrina, kad ginčo šalys nesusitiktų, kad nebūtų daroma neigiama įtaka, pavyzdžiui, individualūs susitikimai ir kt..
Mediacijos įstatymas, nors ir įtvirtina nuostatas dėl privalomosios mediacijos taikymo šeimos ginčuose, tačiau numato plačias galimybes bet kuriuo metu, bet kurioje stadijoje, pasitraukti iš mediacijos ir kreiptis tiesiogiai į teismą. Be to, kai mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių ir per įstatyme nustatytą terminą negaunamas kitos sutikimas, mediacija negali būti taikoma. Siekiant užtikrinti mediacijos paslaugų kokybę, Mediacijos įstatyme yra numatytos priemonės, kurios skirtos užtikrinti mediatorių profesionalumą ir tinkamą kvalifikaciją“, - rašoma komentare.