Baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma, jeigu neteisėtos paramos suma viršytų 25 tūkst. eurų, o baudžiami būtų ir pinigus priėmę politikai, ir rėmėjai.
Už tokias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas šią savaitę po svarstymo balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo penki ir susilaikė 18 parlamentarų. Dar liko vienas balsavimas dėl pataisų priėmimo.
BK pataisomis už neteisėtą paramą politikams siūloma bausti bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Atsakomybė galėtų būti taikoma ir juridiniams asmenims.
Teisingumo ministerija taip pat siūlo kitokių priemonių, kurios, anot jos, padėtų skaidrinti politines kampanijas ar politinę reklamą.
Lydinčiuosiuose projektuose partijoms numatomos finansinės sankcijos už neteisėtai gautų lėšų panaudojimą. Vyriausioji rinkimų komisija galėtų įpareigoti partiją tokio pat dydžio sumą, kokia panaudota iš neteisėtų finansavimo šaltinių, pervesti į valstybės biudžetą.
Siūloma, kad visos partijos išlaidos, išskyrus išlaidas politinei kampanijai finansuoti, turėtų būti apmokamos tik iš politinės partijos banko einamosios sąskaitos ir tik banko pavedimu.
Taip pat siūloma nustatyti, kad 0,3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio sumą (netoli 400 eurų) viršijantis partijos nario mokestis privalo būti mokamas banko pavedimu. Partijos turėtų skelbti narių, per metus sumokančių daugiau kaip 360 eurų nario mokesčio, sąrašus.
Biudžeto dotacijas gaunančios partijos savo interneto svetainėje būtų įpareigojamos skelbti visas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą sudarytas sutartis.
Pataisas parengė Teisingumo ministerija, įgyvendindama Seimo priimtas parlamentinio tyrimo išvadas dėl nederamo verslo poveikio politikai.
Šio tyrimo išvadose grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui buvo pripažintas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas.