„Rail Baltica“ traukinys iš Kauno į Augustavą ir atgal kursuoja kiekvieną savaitgalį. Norint trumpos viešnagės galima išvykti 10 val. ryto ir, pasižvalgius apie penkias valandas mieste ir jo apylinkėse grįžti atgal tą pačią dieną, o galima išvykti šeštadienį ir atgal į Lietuvą išvykti sekmadienio popietę – traukinys į Kauną išvyksta šiek tiek po 17 val. Lenkijos laiku. Bilietai suaugusiam žmogui į abi puses kainuos 16,8 euro.

Žygimanto Augusto įkurtas miestas

Kaip informuoja oficialus Augustavo turizmo informacijos puslapis, Augustavo teritorijoje iki XIII a. pabaigos gyveno baltų tauta - jotvingiai, kuriuos 1283 m. sumušė kryžiuočiai. Vėliau šios žemės visiškai ištuštėjo ir nebuvo apgyvendintos iki 1422 m.

Augustavo atsiradimo kūrėjas - Žygimantas Augustas II. Sklando dvi miesto įkūrimo legendos. Viena pasakoja apie tai, kaip medžioklės pušynuose metu karalius paklysta ir suranda pastogę šios teritorijos gyventojo namuose. Antroji teigia, kad Augustavo miškuose susitikdavo Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė. Kaip buvo iš tiesų dabar nežino niekas, tačiau akivaizdu, jog Žygimantas Augustas tikrai buvo susižavėjęs šiomis apylinkėmis, todėl nusprendė čia pastatyti miestą.

Augustavo turgaus aikštė, J. Koniecko (Augustavo TIC) nuotr.

1557 m. gegužės 17 d. Žygimantas Augustas - paskutinysis Jogailaičių dinastijos karalius - suteikė Augustavui Magdeburgo teises ir herbą, kuriame matyti susipynę inicialai S.A. - Sigismundus Augustus.

Tarpukariu – populiariausias šalies kurortas

Intensyvi miesto plėtra vyko XIX a. dvidešimtaisiais ir trisdešimtaisiais metais prasidėjus Augustavo kanalo statybai. Kanalas turėjo tapti intensyviu vandens keliu, jungiančiu Vyslos ir Nemuno upes, tačiau darbus nutraukė 1831-ųjų sukilimas. 1838 m., statybos darbai baigti, bet kanalas neįgijo tokios ekonominės reikšmės, kokios siekta.

Po pirmojo pasaulinio karo Augustave įkurtos pirmosios poilsiavietės ir netrukus miestas tapo populiariausiu Lenkijos kurortiniu miestu. Poilsinę veiklą vystyti pradėta ir griuvus socialistiniam režimui: 1993 m. miestas gavo kurorto statusą, su ES fondų pagalba įrengti pasivaikščiojimo bulvarai prie upės Netta ir Mėtos ežero bei išklotas rotušės grindinys. 1999 m. Augustave atidaryta pirmoji Lenkijoje vandens slidžių trasa su keltuvu.

Netta upės pakrantė, J. Koniecko (Augustavo TIC) nuotr.

Turi savo undinėlę Zosę

Atvykus į Augustavo traukinių stotį patį miestą galite pasiekti su šalia paprastai laukiančiais taksi arba miesto autobusais. Patį 30 tūkst. gyventojų miestelį galima apžiūrėti ganėtinai greitai – jaukus nedidelis senamiestis su keliais istoriškai svarbiais paminklais, kurie beveik visi išsidėstę šalia centrinės Žygimanto Augusto aikštės ir parko. Čia, pavyzdžiui, galima rasti namą, kuriame 1812 metais buvo apsistojęs Napoleonas Bonapartas.

Vienas architektūriškai įspūdingiausių Augustavo pastatų - neoromaninio stiliaus Švč. Jėzaus Širdies mažesnioji bazilika, statyta 1905-1911 m, tai pat labai jaukiai atrodo palei ją einanti naujai sutvarkyta gatvė ir pastatai.

Pasistiprinus vienoje iš veikiančių kavinių galima pasivaikščioti minėtais bulvarais šalia ežero ir upės, aplankyti Augustavo kanalo šliuzą. Vasarą būtinai rekomenduotumėme prasiplaukti garlaiviu ar kitu laivu Augustavo kanalais ir ežerais. Šiose kelionėse galima ne tik išbandyti kaip veikia tarp skirtingų vandens telkinių pastatyti šliuzai, bet ir aplankyti vietinę įžymybę – nuogos Zosios skulptūrą, pastatytą ant ežero Rospuda pakrantėje stūksančio akmens ir kažkiek primenančio Kopenhagos undinėlę.

Jėzaus širdies bazilika, J. Koniecko (Augustavo TIC) nuotr.

Žiemą traukos centras – Augustavo giria

Nors daugelio vandens pramogų nesezono metu teks atsisakyti, šį laiką galima išnaudoti pasivaikščiojimams gamtoje. Augustavas apsuptas įspūdinga Augustavo giria, kurioje įrengta net keliolika pasivaikščiojimo maršrutų nuo trumpų pažintinių vos 1 km ilgio takų iki rimtų iki 70 km siekiančių turistinių trasų.

Apsilankius mieste tik savaitgaliui rekomenduotume išbandyti vieną iš trijų (arba kelis) trumpų maršrutų. Didaktinis 1,8 km ilgio takas „Kozi rynek“ nutiestas spalvingais rezervato miškais, kuriuose 1863-64 metais buvo įsikūręs didžiausias sukilėlių būrys. Praeities įvykiams atminti pastatytas paminklas, šalia takų yra informacinės lentos apie sukilimą.

Norintiems pasimėgauti gamtos paminklais rekomenduojame 3,3 km ilgio pažintinį taką „Kalejty“, einantį per nuostabaus grožio rezervatą prie ežero Dlugie ir tęsiasi ežero Biale pakrante. Šis takas puikiai tinka pasivaikščiojimui su vaikais.

Trupesnis (1,1 km), bet ne mažiau įspūdingas maršrutas vadinasi „Do pomnika lesnika“ – tai medinis takas, vedantis miško ir ežero ribos nendrynais. Pasirinkus šį maršrutą dar galima aplankyti atkurtą apkasų įtvirtinimų dalį.

Jei nusprendėte pasilikti Augustave su nakvyne, vakarą galite praleisti šiame mieste veikiančiame vandens pramogų centre su keliais baseinais, pirtimis ir 96 metrų ilgio čiuožykla.

Beje, tai ne vienintelės vandens pramogos, kurias galima išbandyti Augustave ir žiemą. Ežerus padengus ledui čia aktyviai propaguojamas ledrogių sportas, taip pat visus metus ką veikti čia ras žvejai - sausio ir vasario mėnesiais čia net vyksta poledinės žūklės čempionatas ant Rospuda upės ledo.

Debovo šliuzas, J. Koniecko (Augustavo TIC) nuotr.

„Rail Baltica“ darbai Kaune

Šiuo metu Augustavą traukiniu pasiekti patogiausia kauniečiams ar šiame maršrute esančių Marijampolės ir Kazlų Rūdos miestų gyventojams iš kur „Rail Baltica“ traukinys iki Lenkijos vyksta tiesiogiai.

Planuojantiems į Kauną iš Vilniaus vykti traukiniu reikia įsivertinti, kad kelionė truks kiek ilgiau nei anksčiau, nes dėl vykdomų darbų Kauno geležinkelio mazge traukiniai iš Vilniaus važiuoja tik iki Palemono, nuo kurio iki geležinkelio stoties teks vykti specialiu autobusu.

Taip yra dėl Kauno mazge vykdomų „Rail Baltica“ statybos darbų, kurių metu nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemono bus nutiestas europinio standarto geležinkelis bei vykdomi kiti „Rail Baltica“ linijos įrengimo darbai, kuriuos ketinama baigti iki 2021 metų vasario pabaigos, nors maršrutas Vilnius-Kaunas turėtų būti atidarytas jau greitai.

Šiuo metu statomas „Rail Baltica“ geležinkelio ruožas Kaunas – Palemonas yra sudėtinė Kauno geležinkelio mazgo dalis. Kauno geležinkelio mazgas, taip pat apimantis Jiesia-Kaunas, Jiesia-Rokai ir Rokai-Palemonas ruožus, bus vienas moderniausių geležinkelio mazgų per kurį važiuos didžioji dalis visų „Rail Baltica“ traukinių.

Ruožas Jiesia-Kaunas baigtas rekonstruoti dar 2015 m. rugpjūtį, o Jiesia-Rokai ruožas – 2018 m. spalį. Kauno geležinkelio mazgo ruože Kaunas – Palemonas šiuo metu vykdomi pagrindiniai „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimo darbai: šalia 1520 mm pločio vėžės geležinkelio kelio tiesiamas naujas 1435 mm pločio vėžės geležinkelio kelias, statomi tuneliai automobiiams ir pėstėsiems, įrengiami iešmai kartu su visa kita reikalinga „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūra.

Baigus įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ iš Kauno bus galima lengvai ir greitai pasiekti ne tik Augustavą, Balstogę bei Varšuvą, bet ir Panevėžį, Rygą, Taliną, Helsinkį.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.

Užsakymo nr.: PT_82859665