Mažins kainą SGD vartotojams
Seimui pritarus dėl teikiamos valstybės garantijos ir pasirašius reikalingas sutartis „Klaipėdos naftos“ kišenė (dujų vartotojų mokėjimams išlyginti) pasipildytų 135,5 mln. Eur. Būtent tokia suma būtų pasiimta kaip paskola iš Šiaurės investicijų banko (NIB).
Kaip teigiama, pinigai būtų skirti daliai SGD terminalo nuomos kaštų Norvegų „Hoegh LNG“ padengti, su kuria SGD terminalo nuomos sutartis galioja iki 2024-ųjų, o paskolos grąžinimas būtų ištęstas iki 2044-ųjų.
Klaipėdos SGD terminalo direktorius Arūnas Molis, DELFI paklaustas, kokia tokios paskolos ir ilgalaikio įsipareigojimo nauda Lietuvai, kalbėjo apie saugumo dedamosios mažinimą šiandien, kas lemtų palankesnę kainą dujų vartotojams.
„Kai mes kalbame apie naudas, visų pirma galime pasiremti analitiniais skaičiavimais. Šio pratimo, kurį planuojame atlikti nuo 2020 m. pradžios, saugumo dedamoji yra sumažinama išdėsčius mokėjimus tolygiau iki 2044 m., o analitikai socioekonominę naudą vertina 24 mln. Eur, turėdami omeny bendrą sumą.
Tai reiškia, kad saugumo dedamąją sumažinus maždaug 26–27 mln. Eur tiek didieji, tiek mažieji gamtinių dujų vartotojai sutaupys tam tikrą dalį pinigų, o didžiausi vartotojai sutaupys daugiausia ir galės tuos pinigus panaudoti kitoms reikmėms: investuoti į įrengimus, kitą veiklą ir iš to uždirbti neišleidę tų pinigų šiandien.
Būtent iš šio taško žiūrėdami mes matome, kad vien tik sumažinę saugumo dedamąją, palengvinę joms (GSD terminalo įmonėms vartotojoms – red. past.) naštą, turime socioekonominę naudą, nors šiuos mokėjimus ir perkeliame iki 2044 m.“, – dėl planuojamų įsiskolinimų komentavo A. Molis ir pabrėžė, kad pagrindinė paskolos idėja ir yra jau šiandien sumažinti gamtinių dujų vartotojų naštą ir jiems sudaryti galimybę tuos pinigus panaudoti kitoms reikmėms.
„Visas procesas ypač atidžiai buvo vertinamas ir bendrovės valdyboje, kuri sudaryta iš patyrusių nepriklausomų specialistų. Jų vertinimas buvo detalus ir gilus, buvo žiūrima visų akcininkų intereso, ar tai nepažeidžia didžiųjų, mažųjų akcininkų interesų iš ekonominės perspektyvos.
Aiškių ir konkrečiai įvardijamų, neišsprendžiamų klausimų, problemų ar grėsmių šiandien nėra“, – tikino jis.
„Achema“ sutaupys daugiausia
Apie 10 proc. KN akcijų priklauso ir UAB koncernui „Achemos grupė“, o ji drauge yra ir viena didžiausių SGD terminalo naudotojų bei gamtinių dujų vartotojų, naudojanti dujas trąšoms gaminti. Paklaustas, ar priimant sprendimus dėl paskolos ir mažinant gamtinių dujų kainą buvo atsižvelgta į šios įmonės interesą, SGD direktorius tikino, jog iš principo buvo siekiama ją mažinti visiems vartotojams ir taip sukurti palankiausias sąlygas vartoti SGD ir naudotis jau sukurta infrastruktūra.
„Sakyti, kad buvo tartasi su kiekvienu akcininku, būtų per stipru, bet iš principo mes suprantame bendrą interesą, kad visi gamtinių dujų vartotojai, o „Achema“ irgi yra didžiausia gamtinių dujų vartotoja, siekia, jog jiems būtų sumažinta infrastruktūros, o šiuo atveju – terminalo išlaikymo, našta.
Ši našta yra mažinama 40 proc., ir tai yra ta pinigų suma, kurios sumokėti gamtinių dujų vartotojams nereikės. Kadangi „Achema“ yra didžiausia dujų vartotoja, tai sumažinus saugumo dedamąją ji ir sutaupys daugiausia.
Mes atsižvelgėme į tai, kad gamtinių dujų vartotojams reikia sudaryti palankiausias sąlygas tas gamtines dujas vartoti ir naudotis infrastruktūra, kuri yra sukurta. Mes užtikriname, kad šis sprendimas KN yra naudingas, kaip bendrovei, o, žiūrint iš vartotojo perspektyvos, jiems (SGD vartotojams) lygiai taip pat mažiname terminalo išlaikymo sąnaudas“, – kalbėjo jis.
Kol kas, anot A. Molio, kiek Lietuvai kainuos minėta 135,5 mln. Eur paskola, kokios bus jos palūkanos ir sutarties sąlygos, jis teigė atskleisti negalintis.
„Apie sutarties sąlygas mes galėsime daug atviriau ir tiksliau kalbėti tada, kada bus pasirašyti susitarimai su instituciniais bankais“, – tikino jis, tačiau prasitarė, kad institucinių bankų palūkanos šiandien yra pačios palankiausios, kokias tik įmanoma gauti.
Seimui pritarus, o KN pasirašius sutartį su paskolą teikiančiu banku, SGD kaina mažėtų jau nuo sausio 1-osios, o 135,5 mln. Eur paskolą Lietuva pradėtų mokėti nuo 2025-ųjų.
Planuoja įsigyti
Kaip buvo skelbiama jau anksčiau, KN taip pat planuoja nusipirkti esamą arba kitą SGD terminalą, tačiau tam taip pat reikės skolintis. Kiek anksčiau buvo kalbama, kad dar vienos paskolos suma svyruotų tarp 121–160 mln. Eur.
Pasak A. Molio, tiksliau kalbėti apie terminalo įsigijimą bus pradėta kitąmet, o kadangi praėjusią savaitę Vyriausybė prašomai valstybės garantijai dėl šios paskolos jau pritarė, Seimui patvirtinus, ateinančiais metais terminalo pirkimas būtų pradėtas derinti ir su Europos Komisija.
Pasak direktoriaus, nuosavas SGD terminalas Lietuvai sukurs ekonominę naudą, kuri, kaip skaičiuojama, sieks nuo 100 iki 400 mln. Eur.
Kalbėdamas apie naują pirkinį A. Molis pabrėžė ir tai, kad šio terminalo turėjimas teikia naudą ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai, Estijai, Suomijai bei Lenkijai, tačiau yra ne visai sąžininga, kad už jo išlaikymo kaštus didžiąja dalimi moka tik Lietuvos SGD vartotojai.
„Turint omeny galbūt bendros rinkos kūrimo ir terminalo jau de facto regioniškumo kontekstą būtų galima kalbėti apie sąžiningą visos dujų infrastruktūros, įskaitant terminalą, sąnaudų pasidalijimą tarp regiono valstybių. Būtent tokios kalbos ir derybos tarp Baltijos šalių ir Suomijos jau vyksta, o sąnaudų pasidalijimo susitarimai yra bendros rinkos dalis.
Aš tikiuosi, kad tai pavirs konkrečiais susitarimais, o terminalo naudą gaunančios kitos šalys, kitų šalių vartotojai supras, jog dėl terminalo tvarumo priežasčių prie terminalo išlaikymo vertėtų prisidėti visiems, ne tik Lietuvos vartotojams.
Tai yra galimybė, kurios mes iki galo dar nelabai suvokiame“, – sakė jis ir tikino, kad regioninėms valstybėms pritarus, surinkti kaštai galėtų būti naudojami ir su SGD terminalu susijusioms paskoloms dengti, nes surinkta suma sudarytų ir bendrus išlaikymo kaštus.
Įžvelgia rizikų
Nepaisant to, kad KN pasiėmus 135,5 mln. Eur paskolą SGD kaina Lietuvos vartotojams žymiai mažėtų, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius teigė nelabai suprantantis tokios paskolos argumentų. Anot jo, tai gali būti susiję ir su vienos didžiausių SGD vartotojų šalyje interesais – bendrove „Achema“.
Svarbu pažymėti, kad prieš kurį laiką bendrovės darbuotojai streikavo dėl mažų atlyginimų, o drauge su dukra pagrindinė grupės akcininkė Lyda Lubienė mynė Energetikos ministerijos slenkstį ir teigė, kad SGD terminalo išlaikymas kelia riziką didžiausios šalyje dujų vartotojos išlikimui, o įmonė vos alsuojanti.
Kaip skelbė ir VZ.lt, praėjusių metų birželį pati L. Lubienė žurnalistams pasakojo, jog bendrovės padėtis tokia grėsminga, jog ji sunkiai ištvers iki 2024 m., kol baigsis terminalo laivo nuomos sutartis.
M. Nagevičius, kalbėdamas apie šį kontekstą, pažymėjo, kad daug klaustukų kelia ir ateityje planuojamas „Achemos“ dujų suvartojimo kiekis.
„Šiuo atveju tai klasikinis būdas dabartinius kaštus perkelti ateities dujų vartotojams. Tik yra dar vienas papildomas klausimas, ar ateityje dujų vartotojų iš viso bus.
Minty turiu, kad viskas labai priklauso nuo vienos įmonės – „Achemos“, taip pat to, koks bus jos dujų suvartojimas ateityje. Kai buvo rengiama energetikos strategija, „Achema“ nuolatos teikdavo informaciją, kad jie ateityje planuoja mažinti dujų suvartojimą dėl efektyvumo didinimo, bet Vyriausybė to vertinti nebuvo linkusi.
„Achema“ dabar suvartoja daugiau nei pusę Lietuvos dujų, tai, jei jie mažins vartojimą, žymiai sumažės bendras Lietuvos dujų vartojimas, o tai reiškia, kad nebebus tų dujų vartotojų, kurie sumokėtų skolą, kurią mes perkeliame į ateitį“, – svarstė jis ir kėlė klausimą, galbūt šis dujų kainos mažinimas yra duotas pažadas „Achemai“.
„Gal čia koks pažadas „Achemai“ yra tas dujų mokesčio sumažinimas. Nelabai suprantu, iš kur tas bandymas likusiems penkiems metams mažinti dujų kainą. Mes norime mažinti CO2 išmetamą kiekį, kitos Europos Sąjungos šalys didina dujų kainą, apmokestina akcizais, o mes specialiai bandome kainą sumažinti.
Tai yra politikų noras mokėti mažiau dabar, net jeigu tai bus ateities sąskaita“, – kalbėjo M. Nagevičius.
DELFI bandė susisiekti su įmonės „Achema“ atstovais ir išsiuntė jiems klausimus, tačiau atsakymų negavo. Juos gavus publikacija bus papildyta.
----------------
Papildyta 2019-11-25. 15:05 val. „Achema“ komentaru
„Sprendimas AB „Klaipėdos nafta“ imti ilgalaikę 135,5 mln. eurų paskolą, siekiant sumažinti šiandieninius SGD terminalo išlaikymo kaštus yra vienašališkas ir nederintas su AB „Achema“ – didžiausia šalies dujų vartotoja.
„Achema“ nepritaria LR energetikos ministerijos siūlymui AB „Klaipėdos nafta“ imti ilgalaikę 135,5 mln. eurų paskolą ir laiko ją ekonomiškai nepagrįstu bei nenaudingu ateities kartoms, įvertinus paskolos palūkanas ir dujų vartojimo šalyje mažėjimo tendencijas“ – rašoma bendrovės DELFI atsiųstame komentare.
----------------
Specialisto teigimu, kaip dar vienas iš argumentų dėl tokios paskolos gali būti ir tai, kad dabartinis terminalo mokestis vidinėje rinkoje labai brangina dujas, o dujų vartojimas po truputį mažėja. Anot jo, kai vartojimas pradeda mažėti, skundžiasi ir „Achema“, o tada sunkiau pagrįsti terminalo išpirkimo klausimą.
Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos ekspertas Rytas Staselis valdžios ketinimus imti 135,5, mln. Eur paskolą, o mokėjimus išskirstyti iki 2044 m., vertino atsargiau.
„Čia yra politinis sprendimas, o komentuoti politinius sprendimus – nedėkingas reikalas.
Yra pasirinktas toks variantas perdėlioti tą sąnaudų kaštų sistemą ilgesniam laikui ir suteikti galimybę KN turėti didesnę manevro laisvę. Tiesiog priimtas toks sprendimas, kad KN jaustųsi tvirčiau, ir sąnaudos nebūtų skausmingos veiklai.
Šiuos sprendimus nustato ir reguliuoja politikai, o KN gali pareikšti savo poziciją ir pageidavimus, kaip jiems tuos politinius sprendimus lengviau įgyvendinti. Dėl KN pozicijos aš neturiu abejonių, nes įmonės valdyboje yra nepriklausomų direktorių, ne tik valstybei atstovaujantys akcininkai, tai reikalai išdiskutuojami. Aš tikrai neturiu jokio pagrindo abejoti jais“, – kalbėjo R. Staselis.
Ministerija: didžiausią naudą pajus gyventojai
Pasak Energetikos ministerijos ministro Žygimanto Vaičiūno patarėjos Aurelijos Vernickaitės, ministerijos nuomonė tokia, kad už ateities energetinį saugumą ir kainų spaudimo įrankio rusiškoms dujoms išlaikymą valstybės rankose kaip tik neturėtų permokėti dabartiniai gamtinių dujų vartotojai, o kaštai turėtų būti išdalyti ir ateities vartotojams. Taip pat ji pabrėžė, kad tai, kas siūloma, yra ne kas kitas, kaip tolygus sąnaudų išdėstymas už SGD infrastruktūrą ir Seimo 2018 m. gruodį priimto sprendimo dėl ilgalaikio SGD tiekimo užtikrinimo iki 2044 m. įgyvendinimas.
„Pagal nuomos sutartį, iki 2024 m. kasmet už laivo nuomą ir susijusias išlaidas vartotojai sumoka beveik 50 mln. eurų, o iš viso SGD laivui-saugyklai, kuri tarnaus dar 20 metų, įsigyti numatoma išleisti apie 140 mln. Eur, tai kasmet sudaro iki 7,5 mln. Eur, jeigu išdėstytume pamečiui dvidešimt metų į priekį.
Taigi, Seimui priėmus sprendimą, kad ilgalaikis SGD tiekimas yra strategiškai reikalingas ir būtinas Lietuvai iki 2044 m., mūsų vertinimu, yra logiška, kad už ateičiai sukuriamas naudas turi racionaliai prisidėti ir dabarties, ir ateities vartotojai“, – sakė ji ir pridūrė, kad bandantiems teigti, jog šis sprendimas yra palankus didžiajai pramonei, galima tik priminti: didžiausią saugumo dedamosios dalį, įskaitant ir SGD infrastruktūrą, sumoka šilumos, elektros gamintojai, dujų tiekėjai, ir ta kaina yra įskaičiuojama į galutines sumas už dujas, elektrą ir šilumą.
„Vien sumažinus SGD terminalo išlaikymo kaštus vidutinė galutinė gamtinių dujų kaina vartotojams mažės apie 4 proc. Pramonės gamintojai sumoka 25 proc. saugumo dedamosios“, – aiškino A. Vernickaitė bei sakė, kad Seimui pritarus, o KN paėmus paskolą nuo 2020 m. SGD terminalo išlaikymo kaina vartotojams mažėtų 26 mln. Eur kasmet.
Kalbant apie dujų suvartojimą ateityje, ministerijos teigimu, nepriklausomi ir Europoje aukštą reputaciją turintys konsultantai, kurie atliko kaštų ir naudos analizę dėl SGD laivo-saugyklos poreikio Lietuvoje po 2024 m., rėmėsi nei perdėm optimistiniu, nei perdėm pesimistiniu, o nuosaikiuoju ENTSOG (Europos dujų perdavimo sistemos operatorių asociacijos) „Blue Transition“ dujų suvartojimo scenarijumi Lietuvai.
„Todėl prognozės, mūsų vertinimu, yra kokybiškos ir pagrįstos. Lietuva turi ambicingų atsinaujinančios energetikos tikslų ir jų niekaip nekeičia sprendimai dėl SGD laivo-saugyklos. Tačiau pereinant prie atsinaujinančios energetikos dujos ir SGD bus reikalingos tuo pereinamuoju laikotarpiu. Ir čia yra ne vienintelės Lietuvos klausimas, tokia situacija – daugelyje šalių“, – sakė A. Vernickaitė.
DELFI pozicijos teiravosi ir Prezidentūros.
„Refinansavimas mažintų galutinę dujų kainą, kuri daro įtaką gamtinių dujų saugumo dedamosios mokesčiui. Tačiau svarbu, kad tuo pat metu lygiagrečiai būtų didinamas ir SGD terminalo veiklos efektyvumas bei mažinami jo veiklos ir išlaikymo kaštai. Taip pat užtikrinant ilgalaikį dujų tiekimą terminalui deramas dėmesys būtų skirtas tiekimo patikimumui Lietuvos vartotojams palankiausiomis sąlygomis“, – buvo teigiama gautame atsakyme.
Seimas turės klausimų
Ką mano apie planuojamą imti paskolą dėl 135,5, mln. Eur, pasisakė ir Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas „valstietis“ Virgilijus Poderys. Jis tikino, kad dėl tokių planų turi daugybę klausimų.
Kalbant apie trumpalaikės perspektyvos naudas, jis sakė terminalo išlaikymo sumos sumažėjimą vertinantis teigiamai, tačiau, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, ar bendros sumos kaštai iš tiesų neišsipučia.
„Įdomu, kokios bus pasekmės. Žinoma, jos gali būti ir teigiamos. Kai kurie mūsų įrenginiai, pavyzdžiui, 9-asis Elektrėnų blokas, neveikia dėl to, kad jam dujos yra per brangios ir jis negali gaminti elektros. Trumpuoju laikotarpiu, jeigu sumažintume saugumo dedamąją, jis turbūt galėtų pradėti gaminti, nes mažėtų dujų kaina, ir tai būtų teigiamas poslinkis“, – sakė jis, bet drauge teigė, kad kol kas yra neaiškios ir paskolos palūkanos, sutarties sąlygos, terminai, o tai verčia abejoti, ar vėliau paskola Lietuvos „neužrakins į tam tikrą kelią, kuriuo ji turės eiti“.
V. Poderys pakomentavo ir SGD terminalo įsigijimo klausimą.
„Mes galime nuspręsti (ar įsigyti SGD terminalą – red. past.) iki 2024 metų, bet tai darome dabar ir kyla klausimas, ar nepapulsime į spąstus.
Esame jau pasispendę tokius dėl privalomo dujų pirkimo – perkame apie 22 mln. Eur brangiau nei yra rinkoje. Tai klausimas, ar viskas ne per anksti?
Energetikos ministerijos ar su ja susijusių asmenų nuomone, dujų vartojimas ateityje augs, bet, kad ir su kuo aš kalbėčiau, su estais, latviais, jie sako, jog planuoja dujų vartojimo mažėjimą. Šiuo atveju viską pasvėrus reikėtų įvertinti, ar mums tikrai verta pirkti SGD terminalą“, – svarstė jis.
Vyriausybė jau apsisprendė
DELFI primena, kad praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė dėl valstybės garantijos dėl dviejų planuojamų imti paskolų – terminalo išlaikymo kaštams mažinti (valstybės garantija –135,5 mln. Eur) ir SGD laivo-saugyklos įsigijimo (valstybės garantija –160 mln. Eur).
„Šiandieninis Vyriausybės nutarimas yra esminis nuo 2020 m. sausio 1 d. mažinant dujų kainą visiems – ir gyventojams, ir verslui. Tikimės, gausime Seimo pritarimą gruodžio pradžioje, kad viskas būtų įgyvendinta laiku“, – po Vyriausybės priimto sprendimo komentavo energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.
Seimui pritarus valstybės garantijai – 135,5 mln. eurų bendrovės KN paskolai – ir KN sudarius sutartį su NIB, nuo 2020 m. Klaipėdos SGD terminalo operatoriaus sąnaudos mažėtų 45 proc., arba 26 mln. eurų – nuo 62 iki 36 mln. eurų.
Jei šiemet NIB priims galutinį sprendimą dėl paskolos suteikimo, nuo 2020 m. sausio 1 d. gamtinių dujų tiekimo saugumo dedamoji sumažėtų apie 39 proc. Vidutinė galutinė gamtinių dujų kaina vartotojams vien dėl šio sprendimo sumažėtų apie 4 proc.
Energetikos ministerijos platintame pranešime taip pat buvo aiškinama, kad įstatyme numatytas SGD terminalo kaštų išdėstymas per SGD terminalo veiklos laikotarpį vertinamas kaip optimali alternatyva subalansuoti šio investicinio sprendimo kaštus ir naudas esamų ir būsimų gamtinių dujų tiekimo saugumo dedamosios mokėtojų atžvilgiu. Tai leidžia Klaipėdos SGD terminalo veiklos sąnaudas išdėstyti ne per 10 metų SGD laivo-saugyklos nuomos laikotarpį, kaip yra dabar, bet nuosekliai per visą numatomą SGD terminalo veiklos laikotarpį.
Taip pat buvo teigiama, kad šie metai Klaipėdos SGD terminalui yra rekordiniai ir patys geriausi per visą terminalo veiklos istoriją. Iki lapkričio per Klaipėdos SGD terminalą yra išdujinta 16 TWh dujų. Prognozuojama, kad šiemet apie 60 proc. Lietuvoje suvartotų dujų bus patiekta per SGD terminalą.
Pasak pačios KN, 2019 m. SGD terminalo paslaugomis naudojosi penkios įmonės: AB „Achema“, UAB „Ignitis“, UAB „Imlitex“, Estijos energetikos bendrovės „Elenger“ ir „Eesti Energia“.
72,32 proc. KN akcijų šiandien turi valstybė, atstovaujama LR energetikos ministerijos, 10,41 proc. – UAB koncernas „Achemos grupė“, o dar 17,27 proc. priklauso kitiems akcininkams, bendrovės akcijos yra įtrauktos į „Nasdaq Vilnius“ Oficialųjį prekybos sąrašą.
