Tariamas proveržis, apie kurį skelbia Rusijos gynybos ministerija, reikštų, kad Rusijos karinių lauko operacijų vadai gali realiu laiku priimti svarbius karinius sprendimus žymiai greičiau nei jų potencialūs priešininkai.
Automatizuota kontrolės ir vadovavimo sistema (C2) naudojasi „dirbtinio intelekto ir vadinamųjų didžiųjų duomenų technologijomis, padedančiomis veiksmingai analizuoti situacijas karo lauke, o automatizuota sistema lauko vadams realiu laiku pateikia net kelis galimus sprendimus“, teigiama lapkričio 20 dieną paskelbtoje „Jamestown Foundation“ analizėje.
Tai esą peržengia įprastas technines priemones, kurias naudoja C2 elementas, mat Rusijoje neva sukurtas NATO šalių, pirmiausia JAV lygį atitinkantis tikras „C4ISR“ (vadovavimo, kontrolės, ryšių, kompiuterių, žvalgybos, stebėjimo ir išžvalgymo) pajėgumas.
Norėdami naudotis sistema, vadai privalo į programą kompiuteryje įvesti su konkrečia kovos situacija susijusius duomenis. Minėtoji programinė įranga kurta remiantis Rusijos ginkluotųjų pajėgų kovos veiksmų nuostatomis ir sprendimų priėmimo tvarka bei išbandyta rudens pradžioje vykusiose pratybose „Centr 2019“.
Sistemai reikalinga tokia informacija, kaip, pavyzdžiui, veikiančių pajėgų ir turimos ginkluotės skaičius, priešo žvalgybiniai duomenys, eismo sąlygos, meteorologinės sąlygos, amunicijos, kuro kiekis ir daug kitų susijusių veiksnių.
Tada dirbtinio intelekto sistema, pasitelkusi specialias užprogramuotas formules ar algoritmus, per kelias sekundes atlieka reikiamus skaičiavimus ir vadams pateikia kovos planą, kuriame aiškiai įvardyta, kiek konkrečiai kovinei misijai įvykdyti reikia išteklių: kur reikia permesti daugiau karių, technikos, amunicijos, kur reikėtų suduoti smūgių ir pan.
Vienas svarbiausių automatizuotos valdymo sistemos elementas – subsistema „Akacija-M“. Ji leidžia integruoti skirtingų pajėgų rūšių sistemas, spręsti apie poreikius, koordinuoti veiksmus ir greičiau priimti sprendimus, t. y. daryti tai, ko Rusijos pajėgose pastaruosius dešimtmečius itin trūko.
„NATO valstybių narių karinės pajėgos ir planavimo ekspertai privalo taikytis prie naujos realybės – įsisąmoninti, kad Maskva geba planuoti ir vystyti karinių sprendimų priėmimo procesą viršydama dabartinius Aljanso standartus ir jų galimybes“, – konstatuojama „Jamestown Foundation“ ataskaitoje.
Pavyzdžiui, sistema gali būti naudojama „nustatyti, kiek laiko prireiks kovinei misijai įvykdyti, nuostoliams prognozuoti arba kiek ir kokių išteklių prireiks“.
Sistema pirmą kartą išbandyta per didelio masto karines pratybas rugsėjį, kuriose iš viso dalyvavo 128 tūkst. karių, buvo 20 tūkst. vienetų karinės įrangos ir ginklų, 600 lėktuvų bei sraigtasparnių, 15 laivų. Iki tol didžioji dalis karinių operacijų planavimo būdavo atliekama rankiniu būdu.
Naujoji sistema padeda sutaupyti laiko ir padidina skaičiavimų bei prognozių tikslumą. Specialia programine įranga galima naudotis visais lygiais – „nuo taktinio iki strateginio“.