Viskas, ko dabar reikia, tai kontroliuoti grynųjų pinigų srautus, nes grynieji juda laisvai ir niekas nemato jų kilmės. Apribokite galimybę nematomai išleisti „juoduos“ pinigus ir kaipmat šalies biudžetas papilnės ir be papildomų mokesčių.
Buvo viešai skelbtas tyrimas, kai aiškinantis neteisėtą praturtėjimą teisėsauga į pagalbą pasitelkė net prekybos centro lojalumo kortelę, kur tyrimas parodė, kad asmuo vos viename prekybos centre naudodamasis lojalumo kortele išleido daug didesnę pinigų sumą nei jo gaunamos pajamos. O kur dar visos kitos išlaidos, rūbai, avalynė, kuras, įvairios paslaugos ir t. t.? Štai jums pagrindinis koziris kovoje su šešėliu, kurio kažkodėl mūsų valdžia nenaudoja.
Užsukite į bet kurį prekybos centrą, kur yra savitarnos terminalai ir pamatysite, kad didesnė dalis asmenų laukia būtent terminalų, kuriuose gali atsiskaityti grynaisiais. Kodėl? Pažiūrėkite kokios sumos atsiskaitymų grynaisiais praeina per rūbų, avalynės ir paslaugų prekeivius. Tai nišos, kur bet kas gali išleisti visus „juodus“ pinigus, o likusią dalį, kurią gauna oficialiai, lėšas, kurios guli sąskaitoje paprastai naudoja visokių kreditų dengimui ir pan.
Akivaizdu, kad daug žmonių iki šiol disponuoja grynaisiais, kurių tikrai neišima iš kortelės, kad vėliau atsiskaitytų ten, kur priimama kortelė.
Labai maža dalis įmonių Lietuvoje, kurios šiais laikais vis dar moka algą grynais.
Tai iš kur tada tiek grynųjų pas žmones?
Faktas, kad žmonės iki šiol gauna algas vokeliuose iš neteisėtos veiklos ir pan. Pagauti yra sunku, nes valstybė neturi tokių pajėgumų, kad galėtų stebėti ar tikrinti visus. Tai tiesiog neįmanoma, todėl mūsų valdžia orientuojasi į stambius pinigų plovimo atvejus, analizuoja sudėtingas schemas, bet eilinis pirkėjas jiems nė motais, nors būtent per eilinius žmones ir praeina didžiausias nepaskaitytų pinigų srautas.
Kaip efektyviai kovoti su šešėliu?
Pirma, ką turėtų padaryti mūsų valdžia, tai visiškai apriboti galimybę algas mokėti vokeliuose. Jei jau pensininkams pensijas valstybė pervedinėja į banko sąskaitas, tai bet kuriam darbdaviui turi būti prievolė atlyginimus pervesti į darbuotojo banko sąskaitas.
Antras žingsnis, tai privalomas asmens identifikavimas atsiskaitant už prekes ir paslaugas, kurių suma didesnė nei 10 Eur, kas reiškia, jog atėjęs į prekybos centrą ir norėdamas įsigyti prekių už didesnę nei 10 Eur sumą, turėsi save identifikuoti. Tam padaryti būdų yra daug. Tos pačios lojalumo kortelės, kurios išduodamos asmeniui, o jei ne, tai valstybė gali pasirūpinti pirkėjo kortele, pagal kurią būtų identifikuojamas asmuo, numatyti kitus alternatyvius būdus. Viskas padaroma, tik reikia noro.
Ir trečias žingsnis, tai numatyti solidžias baudas tiems, kas parduos prekę ar paslaugą, kurios vertė didesnė nei 10 Eur neidentifikavęs kliento. Joks sąžiningas verslas nešauks dėl baudos dydžio, jei skaidriai vykdo savo veiklą, o jei kažkas bandys sukčiauti, tai tokius verslus Lietuvoje išvis reikia uždaryti.
Galiausiai visi duomenys apie asmenų išlaidas keliautų į valstybės registrą, kur pats registras, paprastu algoritmu stebėtų asmens pajamų ir išlaidų balansą. Jei tik išlaidos imtų stipriai viršyti pajamas, toks asmuo patektų į VMI stebimų asmenų sąrašą.
Įgyvendinus šią schemą, būtų suduotas didžiulis smūgis šešėliui. Ne valdžiai tada skaudės galvą dėl to, kaip ištraukti pinigus iš šešėlio, o tiems, kas vis dar norės plauti pinigus ir reiks spręsti, kur dėti „juodus“ pinigus, kai niekas nebenorės imti „juodais“ žinodamas, kad neturės kur jų išleisti.
Ar turi mūsų valdžia ryžto ir drąsos stoti į realią kovą su šešėliu? Ar ir toliau bus tik imituojama kova?