Šių metų pavasarį Kauno technologijos universitetas (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete atidarė vieną moderniausių Lietuvoje Geometrinių matavimų laboratorijų. Apie joje esančią įrangos gausą ir modernumą kai kurios Lietuvos gamybos ar perdirbimo įmonės gali tik pasvajoti.
Laboratorijoje – 3D koordinatinio matavimo, erdvinio matavimo mašinos su tiksliais objektyvais, paviršinis kontūrgrafas su šiurkštumo matavimo galimybe ir dar daugybė kitų įrenginių, prie kurių prieš išeidami į darbo rinką gali prisiliesti KTU studentai.
Reikėdavo ieškotis įrangos už universiteto ribų
KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) doktorantas Tomas Kuncius bakalaurą KTU baigė prieš penkerius metus, tačiau pamena, kad tuomet pats pirmą kartą prisilietė prie įrenginių, kuriuos iš tiesų naudoja įmonės, tik nuėjęs į pirmąją praktiką. Jis džiaugėsi, kad nauja laboratorija leidžia studentams išmokti naudoti tuos įrenginius, kurie iš tiesų naudojami Lietuvos gamintojų ar perdirbėjų.
„Laboratorijoje turime ir tokių įrenginių, kurių galbūt Lietuvos įmonėse nėra tiek daug ar išvis nėra. Žinoma, kai atsirado Lietuvoje daug naujų užsienio gamintojų, įrangos Lietuvoje padaugėjo, o tokie darbdaviai labai suinteresuoti, kad į darbą ateinantis žmogus jau žinotų, kaip naudotis tam tikra įranga“, – kalbėjo jis.
Pasiteiravus, ar jam studijuojant bakalaurą trūko praktikos žinių, T. Kuncius pripažino, kad su kai kuriomis sritimis tikrai buvo susipažinta tik teoriškai. Vis dėlto po įstojimo į Europos Sąjungą ir iš ES gautos paramos situacija aukštosiose mokyklose pradėjo greitai keistis.
„Tačiau dabar matau, kad tikrai praktikos daugėja ir tikrai negali skųstis. Nuo to meto, kai buvau bakalauro studentas, tikrai daug kas pasikeitė“, – tęsė jis. Doktorantas pridėjo, kad anksčiau atliekant kai kuriuos darbus universitete ar rašant mokslinį darbą kartais reikėdavo ieškotis įrangos už aukštosios mokyklos ribų, o dabar – tai pasiekiama universitete.
Vis dėlto kartu T. Kuncius pridėjo, kad aukštosios mokyklos, įsirengusios naujas laboratorijas, neturėtų sustoti ir kuo daugiau bendradarbiaudamos su įmonėmis jas nuolat atnaujinti nuolat tobulinama įranga.
Prie naujos laboratorijos įrengimo daugybe laiko ir investicijų prisidėjo ir darbdaviai. „Nusprendėme investuoti, kad mūsų studentai galėtų dirbti tik su pačia naujausia, moderniausia ir galingiausia įranga, kokia yra rinkoje“, – pasakojo UAB „Gespa“ direktorius Ramūnas Volskis.
Š įmonė įkurta siekiant siūlyti augančiai Lietuvos metalo apdirbimo pramonei specifinius, specialiai klientų poreikiams sukurtus metalo apdirbimo įrankius ir sprendimus.
KTU naujai veikiančioje laboratorijoje šiuo metu studentai gali išbandyti skirtingą matavimo įrangą. Joje yra tiek paprastieji, tiek erdviniai mikroskopai, kontūrgrafas, 3D matavimo mašina su lazerinio skenavimo galvute ir kiti įrenginiai. Visa tai naudojama ne tik mokymo tikslais, bet universitetas gauna prašymų iš įmonių atlikti ypač kruopščius ir sudėtingus darbus, kurių jos pačios atlikti negali.
„Viskas, ką pagaminame, turi būti išmatuota. Jei nori išlikti Europos Sąjungos rinkoje, turi gaminti kokybiškai, o tai reiškia – tiksliai. Pagaminti yra viena, bet sužinoti, ar pagaminai tiksliai, gali tik pamatavęs su tikslia įranga“, – akcentavo R. Volskis.
Teko nemažai mokytis pačiam
Laboratorijoje su studentais dirbantis KTU MIDF Gamybos inžinerijos katedros docentas Marius Rimašauskas pasakojo, kad teko praleisti nemažai laiko, kol patys dėstytojai išmoko naudotis nauja įranga. Tačiau tokių pastangų kaina – į darbo rinką jau su praktika iškeliaujantys studentai.
„Kalbant apie įrangą, kuri yra sukoncentruota laboratorijoje, dalį jos kai kurios Lietuvos įmonės turi. Todėl po laboratorinių darbų ir praktikos studentas gali tiesiai eiti į įmonę ir be problemų joje dirbti. Kita dalis įrangos galbūt dar nenaudojama Lietuvoje, tačiau studentai jau gali su ja susipažinti ir galbūt jų ateities darbdaviai įsigis tuos įrenginius“, – apie laboratorijos privalumus kalbėjo jis.
M. Rimašauskas pastebėjo, kad Lietuvos įmonės jau dabar aktyviai domisi KTU studentais ir didelė dalis paskutiniuose studijų kursuose jau turi darbą arba atlikę praktiką įmonėse jose lieka dirbti. Tačiau moderni laboratorija dar labiau išaugina studentų patrauklumą darbdaviams.
„Su kuo didesne dalimi naujos ir modernios įrangos studentas galės susipažinti studijų metu, tuo jis bus geriau pasiruošęs darbo rinkai. Tuo metu įmonėms nereikės tiek daug skirti investicijų apmokymams arba mokymų laikotarpis gerokai sutrumpės“, – vardijo jis.
Studentams darbas naujoje laboratorijoje yra įtrauktas į kai kuriuos modulius. Paskaitų metu studentai dirba nedidelėse 8–10 žmonių grupėse.
KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas dr. Andrius Vilkauskas pabrėžė, kad studijų procesų ir studentų vykdomiems tyrimams, ypač magistrantams ir doktorantams, didelę įtaką turėjo KTU įgyvendinti projektai, susiję su mirkovykdikliais, jutikliais bei mechatroninės sistemos ir technologijos gamybos procesų efektyvinimu.
Tam buvo pritraukta ES parama, kurios bendra suma laboratorijų plėtrai ir tyrimams buvo daugiau nei 1,23 mln. EUR.
Studijų aplinkos modernizavimą ir pritaikymą praktiniam mokymui, rinkos poreikius atitinkančio mokymosi proceso skatinimą, socialinių partnerių įtraukimą į studijų praktikų organizavimą remia ES fondų finansuojamos priemonės.
