Šiemet smulkiųjų ūkininkų paraiškos paramai gauti pagal minėtą priemonę laukiamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniuose padaliniuose iki gruodžio 31d. Jas galima teikti ir naudojantis Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) informacine sistema – www.zumis.lt.
Šiuo paraiškų priėmimo etapu paramos gavėjams numatyta išskirstyti per 9,8 mln. eurų, kurie skirti iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
Pradžioje – pora tuščių avilių
Pakruojo rajone 100 avilių bityną laikantis 40-metis Ramūnas Šniukas puoselėja itin ambicingą planą – ateityje sukurti net apie 1000 bičių šeimų puoselėjantį ūkį. Tokio dydžio bitynų Lietuvoje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kol kas universitetinį išsilavinimą turintis vyras viso savo laiko širdžiai mielam darbui skirti negali, nes dirba mokyklos direktoriaus pavaduotoju, o kitoje įstaigoje dirba kompiuterininku.
Prieš įsitraukdamas į bitininkavimą R. Šniukas bandė griebtis įvairių žemės ūkio krypčių. Pavyzdžiui, uogininkystės neišplėtojo dėl jau kaime įprastos priežasties – darbuotojų stokos. O apie bičių ūkį jis tik pasvarstydavo. Bet prieš septynerius metus R. Šniukas netikėtai gavo pasiūlymą įsigyti porą tuščių avilių. Tuomet teko pradėti krimsti knygas, naršyti po internetą ir gilintis į informaciją apie bitininkystę.
Po kurio laiko praktinis darbas prasidėjo nuo 4 bičių šeimų. Dar tais pačiais metais bitynas išsiplėtė iki 20 avilių, o mokytis pradedančiam bitininkui teko ir iš savo klaidų.
„Buvo per anksti įsigyta reikiama įranga, nes bičių laikyta dar per mažai. Tai keletui metų pristabdė bityno plėtrą. Užtrukau, kol prisigaminau reikiamą kiekį avilių“, – prisiminė R. Šniukas.
Bityne susitvarko vienas
Bitininkas pabrėžia, kad jo bičių ūkį ant kojų pastatyti padėjo ir plėtrą paskatino KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities ,,Parama smulkiesiems ūkiams“ parama. R. Šniukas džiaugiasi, kad ją gavęs galėjo įsigyti labai reikalingą priekabą aviliams vežti, korių atakiavimo stakles, žiedadulkių ir bičių duonos džiovyklą, vaško plokštelių liejimo presą ir kitą reikalingą įrangą. Dar anksčiau pasinaudojęs bitininkystės sektoriui skirta paramos programa jis nusipirko 28 rėmelių medsukį.
„Jei nebūčiau pasinaudojęs parama, būčiau likęs su 20 bičių šeimų, tokioms didelėms investicijoms tektų ilgai taupyti. Dabar su priekaba avilius galiu išvežti į mišką ir vienkiemius. Taip pratęsiu bitininkavimo sezoną. Jei aviliai būtų laikomi tik prie mano namo kaime, jis baigtųsi jau birželio pabaigoje. O įsigijęs brangiai kainuojančią medaus tvarkymo įrangą galiu dirbti vienas, tik kartais padeda dukra. Kitu atveju turėčiau samdyti keletą darbuotojų“, – aiškino bitininkas.
Toliau plėsti savo ūkį planuojančiam R. Šniukui prireiks naujų investicijų. Jau dabar matyti, kad būtina statyti naujus ūkinius pastatus. Todėl bitininkas žvalgosi, kokios ateityje KPP priemonės jam gali būti prieinamos.
Steigs internetinę parduotuvę
R. Šniuko bityno pagrindinė produkcija – medus. Kitų bičių produktų – žiedadulkių ar duonos – paruošia mažai, nes juos pavasarį skiria savo augintinėms pamaitinti. Priklausomai nuo sezono bitininkas išsuka vidutiniškai apie 5 tonas medaus.
„Pernai ir šiemet daugiausia dėmesio skyriau bičių motinų keitimui. Iš užsienio atsisiunčiu veislinę medžiagą ir mokausi jas selekcionuoti. Kai pradėjau bitininkauti, džiaugdavausi iš bičių šeimos paimdamas 20 kilogramų medaus. Dabar po bičių motinų auginimo ir dauginimo kai kurios rekordininkės šeimos jau ir po 100 kilogramų medaus sunešė“, – pasakojo R. Šniukas.
Bitininkas savo bityno produkciją už saikingą kainą realizuoja per pažįstamus, pirkėjai ir patys atvyksta į ūkį. Jis pasvarsto, kad tiekdamas produkciją didmenininkams galėtų sutaupyti laiko, nereikėtų rūpintis indeliais, tačiau supirkėjų siūloma kaina vis tik atrodo mažoka.
„Pirmiausia reikia įtvirtinti savo bityno vardą. Bet, matyt, ir vėliau medaus kainos savo pirkėjams nekelsiu. Verčiau didinti produkcijos kiekį“, – dėstė bitininkas.
Jis ruošiasi ir šiuolaikiniam prekybos būdui – kartu su bendraminčių grupe kuria internetinę parduotuvę. Tai atvers didesnes galimybes parduoti pagamintą medų platesniam pirkėjų ratui.
Supaprastinta parama – itin patraukli
KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities ,,Parama smulkiesiems ūkiams“ parama labai populiari. ŽŪM atstovų pastebėjimu, akivaizdu, kad naujas paramos modelis, kai buvo supaprastintas paramos teikimas, taip pat ir reikalavimai pareiškėjui bei projekto vykdytojui, smulkiesiems ūkininkams pasirodė itin patrauklus.
Didžiausia išmokos suma vienam verslo planui įgyvendinti – 15 000 eurų. Pirmoji išmokos dalis, sudaranti 80 proc. išmokos sumos, išmokama ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po sprendimo skirti paramą, antroji išmokos dalis, sudaranti 20 proc. išmokos sumos, mokama kitais metais po verslo plano tinkamo įgyvendinimo.
Paramos gavėjas turi įsipareigoti tinkamai įgyvendinti verslo planą, t. y. atlikti visas verslo plane numatytas investicijas, produkcijos standartine verte išreikštą valdos ekonominį dydį padidinti ne mažiau kaip 20 proc., pasiekti verslo plane numatytus veiklos plėtros tikslus, vykdyti pelningą veiklą.
Verslo planą būtina pradėti įgyvendinti per 9 mėn. nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos – apie tai, jog pradedamas įgyvendinti verslo planas, ūkininkas privalo informuoti NMA raštu. Netinkamai įgyvendinus verslo planą, likusi išmokos dalis nemokama, o išmokėta išmokos dalis susigrąžinama.
Taisyklėse yra pokyčių
Parama pagal minėtą KPP priemonę teikiama žemės ūkio produktų gamybai bei žemės ūkio produktų, pagamintų (išaugintų) valdoje, perdirbimui ir tiekimui rinkai. Paramos gali prašyti ne jaunesni kaip 18 metų fiziniai asmenys. Jie turi užsiimti žemės ūkio veikla ir savo vardu iki paramos paraiškos pateikimo dienos būti įregistravę valdą (kaip valdos valdytojai) ir ūkininko ūkį.
Parama teikiama smulkiųjų ūkių valdytojams, kurių valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 4 000 iki 7 999 eurų.
Šiemet smulkieji ūkininkai paraiškas pagal šią priemonę teikia jau antrąjį kartą. ŽŪM atstovai pabrėžė, kad antrojo kvietimo etapo taisyklėse atsirado pokyčių. Pagrindinis skirtumas – jei pareiškėjas pagal šią priemonę nėra gavęs paramos, tuomet jam skiriami papildomi balai.
Be to, jei pareiškėjas yra gavęs paramą pagal šios priemonės veiklos sritį, pakartotinai parama gali būti skiriama tik kitai remiamai veiklai. Pavyzdžiui, jei parama buvo gauta žemės ūkio produktų gamybai, tai dabar pareiškėjas galėtų kreiptis tik dėl paramos žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, perdirbimui ir tiekimui rinkai.
Mažesnis ūkis – daugiau balų
Paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį atrankos kriterijams ir už tai joms bus skiriami atrankos balai. Privalomas surinkti mažiausias atrankos balų skaičius – 35.
Pavyzdžiui, jei kuriamas specializuotas gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės arba mišrusis ūkis, kurio viena iš veiklų yra gyvulininkystė ir kurio pajamos iš gyvulininkystės veiklos, įgyvendinus verslo planą, turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų (tikrinama įgyvendinus verslo planą) – skiriama 15 balų.
Jei paramos paraiškos pateikimo metu ūkio produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra mažesnis: nuo 4 000 iki 4 999 eurų – skiriama 20 balų; nuo 5 000 iki 5 999 eurų – 15 balų; nuo 6 000 iki 6 999 eurų – 10 balų; nuo 7 000 iki 7 999 eurų – 5 balai.
Visi atrankos kriterijai išdėstyti veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse.
Pareiškėjams, kurie iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra iki 40 metų amžiaus imtinai, skiriama 10 balų. Taikomi ir kiti kriterijai.
