„Lėšos privačioms mokykloms yra bendroje valstybės dotacijoje ugdymui. Jei privačioms mokykloms valstybės lėšos nebebus skiriamos, jos bus paskirstytos valstybės ir savivaldybių mokykloms“, – tvirtina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai.
Ministerija nurodo, kad Švietimo įstatymo pataisų projektas dar tik baigiamas rengti, o įsigaliotų tik patvirtinus Seime. Jei Seime siūlymas sulauks pritarimo, pataisos įsigalios nuo kitų metų rugsėjo, jei nebus nurodytas kitas terminas.
„Siūloma pakeisti Švietimo įstatymo 67 straipsnį, kuris nustatytų, jog mokymo lėšos formaliojo švietimo programoms finansuoti iš valstybės biudžeto galėtų būti skiriamos tik toms mokykloms, kurios yra pelno nesiekiantys viešieji juridiniai asmenys, – teigia ministerijos atstovai ir paaiškina. – Pelno siekiantys privatūs juridiniai asmenys – tai mokyklos, kurių juridinis statusas yra UAB, individuali įmonė ir pan. Tokių bendrojo ugdymo mokyklų iš viso yra 13.“
Ministerija skaičiuoja, kad bendra sutaupyta suma siektų 2,2 mln. Eur. O trylikoje tokio tipo mokyklų mokosi 1308 vaikai.
Į klausimą, ar toks pat likimas nelaukia ir privačių darželių, ministerija atsakė teigdama, kad tai nėra svarstoma.
DELFI kalbintos privačių mokyklų vadovės piktinasi tokiu ministerijos planu ir teigia, kad niekas oficialiai apie tai dar nepranešė. Tai patvirtina ir ministerija.
„Rengiamas įstatymo projektas bus paskelbtas viešai, teikiamas derinti suinteresuotoms institucijoms. Per šį derinimo laikotarpį tikimės sulaukti visų suinteresuotų pusių reakcijos, – teigia ministerija. – Konstitucija nenumato finansinio įpareigojimo valstybei finansuoti nevalstybines mokyklas, todėl tai yra valstybės prerogatyva – pasirinkti finansuoti nevalstybines mokyklas, kurios veikia kaip privatūs pelno siekiantys juridiniai asmenys, arba ne. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą pasisakęs dėl būtinybės subalansuoti visuomenės ir valstybės poreikius ir valstybės finansines galimybes.“
Mokslas brangtų dvigubai
Klaipėdos gimnazijos „Vaivorykštės takas“ direktorė Džiuljeta Gečienė tvirtino, kad tokiu atveju mokslas brangų dvigubai. Šiuo metu gimnazijoje mokosi 182 moksleiviai, kurių tėvai kartą per mėnesį moka nuo 180, iki 250 eurų.
„Manau, kad taip pažeidžiama konstitucinė teisė vaikui mokytis, o tėvams – pasirinkti mokyklą, – vertindama ministerijos svarstymus kalbėjo direktorė ir pridūrė. – Nemažai mokinių pas mus ateina iš valstybinių mokyklų dėl to, kad ten ne tik nebuvo patenkinti jų poreikiai, bet vaikai turėjo ir psichologinių problemų, vaikai nesijautė pakankamai išgirsti, kolektyvai per dideli, triukšmas per didelis.“
Dž. Gečienė teigė, kad tėvai savo mokinius į privačias mokyklas kartais veda todėl, kad tai yra „gyvybiškai svarbu“.
„Ministerija galėtų tėvų paklausti ir išgirstų labai daug argumentų, kodėl reikia privačių mokyklų. Tai tikrai nėra išskirtinai turtingųjų sluoksniui, – kalbėjo direktorė, teigdama, kad ministerija privalo išgirsti šeimų nuomonę. – Girdėjau tokią repliką, kad „kai privačias uždarys, lėšos atiteks valstybinėms“. Bet mes kalbame ne apie lėšas, kalbame apie vaikius.“
Direktorė taip pat skaičiavo, kad privačiose mokyklose besimokantys moksleiviai valstybei kainuoja pigiau. „Daug pigiau, vos ne per pusę pigiau nei valstybinėse mokyklose“, – tvirtino Dž. Gečienė.
Ar mokykla galėtų pasiūlyti tas pačias paslaugas nebrangindama mokslo? „Tėvelių mokesčiai yra svarbi kiekvienos privačios mokyklos biudžeto dalis, – kalbėjo direktorė. – Tėvelių mokesčiai yra aplinkai skirtos lėšos, nes mes jų negauname (iš valstybės – DELFI) nė cento.“
Direktorė svarstė, kad po tokių pokyčių greičiausiai retas galės vesti savo vaikus į privačias mokyklas.
Mokslas kainuoja nuo 6, iki 16 tūkst. eurų, bet vis tiek brangs
Vilniaus Tarptautinės Amerikos mokyklos direktorės pavaduotoja Ieva Dovydėnienė DELFI teigė, kad visi mokiniai moka už mokslą vienodomis sąlygomis ir gali pasinaudoti valstybės skiriamu mokinio krepšeliu, nors maždaug pusė mokinių – ne Lietuvos piliečiai.
I. Dovydėnienė neįvardijo, kiek galėtų brangti mokslas, jei ministerija nebefinansuotų privačių mokyklų, tačiau patvirtino, kad taip nutikti galėtų.
„Negaliu komentuoti, nes nebuvo diskusijų mokyklos mastu. Bet aišku, tai (valstybės skirta suma.- DELFI) sudaro tam tikrą mokyklos biudžeto dalį, reiktų ieškoti, kaip kompensuoti“, – teigė direktoriaus pavaduotoja.
Šiuo metu mokslas Tarptautinėje Amerikos mokykloje kainuoja nuo 6, iki 16 tūkstančių eurų per metus. „Nuo darželio, iki dvyliktos klasės“, – kainų skirtumus įvardijo I. Dovydėnienė.
Kils kainos arba teks užsidaryti
Vilniaus privačios mokyklos „Šaltinėlis“ moksleivių tėvai per metus savo kišenes patuština 2640 Eur, tačiau jei ministerijos planai virs realybe, ši suma gali pakilti daugiau nei dvigubai.
„Blogai vertiname, – ministerijos planus vertino mokyklos „Šaltinėlis“ ugdymo programų vadovė Zita Martinėlienė ir pridūrė, kad tokiu atveju kainos tikrai kils. – Žinoma, kad kils. Tai natūralu: arba mokykla išnyks, arba kils kainos.“
Specialistė svarstė, kad greičiausiai mokyklai teks užsidaryti, nes „tėvelių pinigai yra riboti“. „Gal yra Lietuvoje nedidelė dalis žmonių, kurie neskaičiuoja pinigėlių, – svarstė direktorė. – Bet didžioji dalis – žmonės, kurie dirba, gauna atlyginimą ir jų vaikai gali lankyti privačią mokyklą.“
Tiesa, kiek brangtų mokslas, Z. Martinėlienė tiksliai neįvardijo, tačiau pasvarstė: „Reikėtų paskaičiuoti, ar dvigubai kiltų kainos, ar kitaip. Dabar negalėčiau pasakyti to santykio, bet kad kiltų, tai tikrai. Arba mokykla baigtų savo egzistavimą“.
Ugdymo įstaigos atstovė teigė, kad ministerija oficialiai jokios informacijos apie pasvarstymus nepateikė, todėl mintis apie galimą finansavimo nutraukimą tvirtino galinti vadinti tiesiog gandais.
„Mokinio krepšelis, ar jis privačioje mokykloje, ar ne privačioje, egzistuoja. O tėveliai moka visai už kitus dalykus“, – kalbėjo Z. Martinėlienė ir įvardijo, kad mėnuo jų mokykloje kainuoja 220 eurų, tad mokslo metai tėvų kišenes patuština 2640 Eur.
Iš viso Lietuvoje veikia 76 privačios mokyklos, iš jų pelno siekiančios yra 13.