DELFI pateikia Manto Karanausko fotografu Šarūnu Mažeika. Tai yra ištrauka yra iš M. Karanausko knygos „Mano kelias. 23 įkvepiančios sėkmės istorijos“ („Alma littera“, 2019).
– Kada pamėgote fotografuoti?
– Fotografuoti mėgau nuo pat vaikystės. Pamenu, vieną pirmųjų uždarbių skyriau mėgėjiškam fotoaparatui įsigyti. Vėliau šį mano pomėgį pastebėjo draugai ir vis dažniau prašydavo fotografuoti renginius ar kitas veiklas. Po kurio laiko draugas pranešė, kad viena fotoagentūra ieško pradedančio fotografo. Tuo metu Vilniaus universitete studijavau informatiką, tad būdamas trečiame kurse įsidarbinau fotografu ir pomėgis tapo darbu. Fotoagentūroje dirbantys fotografai man suteikė daug žinių, pamokė dirbti, jiems iki šiol esu dėkingas.
– Kada pirmą kartą už fotografijas sulaukėte atlygio?
– Patį pirmą atlygį gavau būdamas studentas už tai, kad filmavau naktiniame klube vykstančius renginius. Gautus pinigus taupiau ir vėliau įsigijau gerą fotoaparatą.
– Kuo skiriasi fotografai mėgėjai nuo profesionalų?
– Pagrindinis skirtumas yra tas, kad fotografams profesionalams jų veikla nėra hobis ar laisvalaikis, jie iš to uždirba ir tai yra jų pagrindinis darbas. Puikių kadrų kartais užfiksuoja ir fotografijos mėgėjai, bet profesionalai geba padaryti puikias nuotraukas net ir sudėtingomis sąlygomis. Daugelis gali padaryti neblogų nuotraukų dienos šviesoje, bet sėkmingai fotografuoti prieš saulę ar esant prastam apšvietimui sugeba ne visi.
– Kiek kainuoja profesionalo įranga?
– Vien fotoaparato kaina dažnai siekia 2 500 eurų. Taip pat reikalingi fotoaparatų objektyvai. Pigiausi objektyvai kainuoja maždaug po 1 000 eurų, o kartais kaina siekia ir 2 000 eurų. Fotografai įprastai naudoja 2–3 objektyvus. Taip pat reikalinga blykstė. Taigi visas komplektas kainuoja 7 000–8 000 eurų. Taupant galima pirkti paprastesnių modelių fotoaparatus ar objektyvus, tada fotografo įrangos kaina gali būti 3 000–4 000 eurų. Pradedantiesiems fotografams tikrai nėra būtinybės pirkti naują įrangą, jiems gali užtekti įsigyti naudotą fotoaparatą.
– Šiuo metu dirbate naujienų portale DELFI. Kokios jūsų pareigos? Papasakokite apie savo darbą plačiau.
– Esu „DELFI TV“ ir fotografijų skyrių vadovas. Viena iš mano pagrindinių veiklų yra paskirstyti darbus fotografams. Aš iš redakcijos gaunu informaciją, kada ir kur bus reikalingi fotografai, esu atsakingas už tai, kad fotografai savo darbą atliktų tinkamai. Kai mūsų naujienų portale buvo pradėtos videotransliacijos, atsirado naujų darbuotojų, dabar mano vadovaujamame skyriuje iš viso dirba šešiolika žmonių.
– Ar pats irgi darote nuotraukas, ar tik paskirstote darbus kitiems?
– Seniau pats kur kas daugiau fotografuodavau, dabar tam tiesiog pritrūksta laiko. Dažniausiai užduotis paskiriu kitiems, bet kartais ir pats nuvykstu atlikti fotoreportažo.
– Ar fotografai įprastai dirba vienoje darbovietėje, ar turi ir papildomų veiklų?
– Fotografų darbo laikas gana lankstus, tad, jei jų veikla nesikerta su įmonės interesais, jie gali uždarbiauti ir papildomai. Fotografai įamžina vestuvių, krikštynų ar kitas šeimų šventes. Taip pat gali fotografuoti sporto ar kitus renginius.
– Kaip įsidarbinote naujienų portale DELFI?
– Viskas įvyko paprastai, mane tiesiog pakvietė dirbti šį darbą. Seniau dirbau fotoagentūroje, ten buvau susikūręs komforto zoną ir neplanavau niekur išeiti, bet kai sulaukiau pasiūlymo, pradėjau svarstyti. Po kurio laiko išgirdau kolegų raginimų greičiau apsispręsti ir pradėti darbus. Tada ir nusprendžiau darbuotis portale „Delfi“.
– Ar lengva jaunam fotografui pelnyti pripažinimą?
– Svarbu ne tik gerai atlikti darbą, bet ir pačios žmogaus savybės. Kai aš į savo komandą renkuosi žmones, stengiuosi, kad jie būtų ne tik puikūs savo srities specialistai, bet ir sukalbami, gebantys dirbti komandoje. Darbe daug laiko praleidžiame kartu, tad labai svarbu bendravimo mikroklimatas.
– Ar galite prisiminti smagų įvykį darbe?
– Fotografams labai daug kas nutinka, apie visa tai galima ir knygą parašyti. Kiekvienas fotografas galėtų papasakoti įdomių dalykų. Pamenu, kai vyko krepšininko Lino Kleizos vestuvės, fotografai į dvare vykstančią ceremoniją nebuvo įleidžiami. Tad teko nuotraukas daryti sudėtingomis sąlygomis, įlipus į medžius ar sėdint ant tvoros. Tąkart mus stengėsi išvyti apsauga, tad su kitais fotografais padėjome vieni kitiems ir stengėmės užfiksuoti šventės akimirkas. Iš kai kurių kolegų net buvo atimti fotoaparatai. Tada susikonstravome vieną galingą fotoaparatą ir juo į skirtingas korteles padarėme fotokadrus. Tai buvo geras pavyzdys, kaip dėl bendro tikslo visiems pavyksta susivienyti. Apskritai konkurencija jaučiama tik tarp žurnalistų, o fotografai gana draugiški.
– Ką jums labiausiai patinka fotografuoti?
– Man visada patinka fotografuoti sporto renginius, esu vykęs į krepšinio čempionatus. Taip pat būna labai įdomu fotografuoti „Eurovizijos“ konkursą. Tokiame renginyje visada užplūsta pačios geriausios emocijos, tad ir darbas tampa malonumu.
– Kas jums darbe teikia didžiausią laimę?
– Man patinka ir pats darbas, ir aplinka, ir kolegos. Manau, visada reikia ieškoti tokio darbo, kuris teiktų ne tik galimybę gerai uždirbti, bet ir pilnatvės jausmą. Kad ir kaip banaliai tai skambėtų, jei darbas patinka, į jį eisi kaip į šventę.
