„Prezidentas sukvietė atsakingų institucijų vadovus, taip pat politines partijas, esančias Seime – tiek pozicijos, tiek opozicijos partijas, neformaliai pasitarti aktualiausiais užsienio politikos klausimais. Tuos klausimus diktuoja gyvenimas, ir temos, natūraliai išsirutuliojusios, buvo Baltarusija ir Ukraina.
Prezidentas turėjo keletą žinučių institucijų vadovams. Dėl Baltarusijos jis pakartojo, kad yra atviras dialogui, tačiau dialogas bus mezgamas neperžengiant Lietuvos raudonųjų linijų, o tos raudonos linijos yra Astravo atominė elektrinė ir žmogaus teisės“, – sakė prezidento vyriausioji patarė užsienio politikai Asta Skaisgirytė.
Paklausta apie Parlamento rinkimus Baltarusijoje, šalies vadovo patarėja sakė, kad niekam nėra jokių paslapčių apie jų eigą.
„Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai įvertino juos kaip nedemokratiškus. Pagal mūsų standartus tai nebuvo visiškai laisvi rinkimai. Šitą situaciją mes jau turime Baltarusijoje jau daugelį metų, ir su šiais rinkimais ta situacija nepasikeitė“, – sakė A. Skaisgirytė.
Kalbėdama apie tai, kaip konkrečiai bus mezgamas dialogas su Baltarusija, prezidento patarėja atkreipė dėmesį, kad jau šią savaitę į Lietuvą atvyksta Baltarusijos vicepremjeras Igoris Petrišenko, kuris atvažiuoja dalyvauti sukilėlių laidotuvėse, bet kartu susitiks ir su Lietuvos premjeru Sauliumi Skverneliu.
„Turime daug temų – istorinių, ekonominių, kultūrinių, pačių įvairiausių“, – sakė A. Skaisgirytė.
Pasikeitė tarptautinis kontekstas
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paaiškino, kad iš prieš tai buvusios situacijos nekinta požiūris į Astravo atominę elektrinę.
„Jos vertinimai yra neigiami, ir mūsų visos pastangos – kad ji kuo vėliau pradėtų veikti, ir, jeigu veiks, kad būtų uždaryta, ir apskritai manome, kad ji yra statoma pažeidžiant visas normas, principus ir tarptautinius standartus. Šitas požiūris nekinta“, – sakė L. Linkevičius.
Tačiau, pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, kinta požiūris į dialogą.
„Manome, kad dialogo nebuvimas neatitinka mūsų nacionalinių interesų, turime kalbėtis. Kiek tai galės įtakoti situaciją, čia yra kitas klausimas, tačiau kalbėsimės įvairiuose lygiuose, jau paminėtas ir vicepremjeras, bet manau, kad ir ministrų susitikimai yra įmanomi. (…)
Norime, kad ta šalis, kiek tai įmanoma praktiškai, būtų nepriklausoma, nes matome, kad ji didžiulį spaudimą patiria iš savo Rytų kaimyno. Tai įvertinus norėtume, kad dialogas su Lietuva irgi padėtų tai šaliai, kiek tai įmanoma, ir padėtų mūsų nacionaliniams interesams“, – sakė L. Linkevičius.
Savo kadencijos pradžioje buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė irgi manė, kad santykiai su Baltarusija aukščiausiu lygiu gali įnešti pokyčių, ir buvo susitikimų net pačiu aukščiausių valstybės vadovų lygmeniu. Ilgainiui tas supratimas keitėsi.
Lietuvos užsienio reikalų ministras konstatavo, kad nuo to laiko pačioje Baltarusijoje niekas iš esmės nepasikeitė, tačiau, pasak jo, pasikeitė tarptautinė aplinka.
„Pačioje Baltarusijoje vargu, ar kas nors esmingai pasikeitė, ypač kalbant apie paskutinius Parlamento rinkimus. Mes ten nematome pokyčių. Bet mes matome, kad yra pasikeitusi tarptautinė aplinka, yra didžiulis spaudimas tai šaliai iš Rytų kaimynės. Mūsų nacionalinis interesas yra, kad ji išliktų, kiek tai yra įmanoma, nepriklausoma.
Pasikeitė mūsų strateginių sąjungininkų taktika. Jeigu Jungtinės Valstijos taikė izoliaciją santykiuose, dabar tas požiūris yra iš esmės pakitęs. Mes į tai taip pat turime atsižvelgti. Trumpai tariant – ar bus geriau, jei paklaustumėte, tai aš negaliu to pasakyti. Kad nebus blogiau, tai galiu garantuoti, todėl turime išnaudoti visus svertus, kurie yra mūsų dispozicijoje“, – sakė L. Linkevičius.
Politikų nuomonės nesutampa
Seimo politikų nuomonės dėl dialogo su Baltarusija atnaujinimo nesutampa.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdarbietis Juozas Bernatonis yra įsitikinęs, kad dialogas yra reikalingas, nes „nei viena izoliacija nieko gero nėra davusi“.
„Aš manau, kad labai gerą mintį iškėlė mano kolega Gediminas Kirkilas, kuris pasakė, kad yra reikalingas dialogas su Baltarusija, nepažeidžiant raudonų linijų, apie kurias kalbėjo kolegos. Yra reikalingas partijų sutarimas, kad tuo nebūtų spekuliuojama prieš rinkimus“, – sakė J. Bernatonis.
Tuo tarpu opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė nemato pagrindo dialogui.
„Turbūt puikiai žinoma, kad Tėvynės sąjungos pozicija Astravo ir santykių su Baltarusijos klausimu yra griežta, ir tas kalbas apie raudonas linijas mes suprantame tai taip, kad kada yra raudona linija, tai nelabai yra ir apie ką kalbėti, nebent tai būtų geranoriškumas ir sutarimas iš Baltarusijos pusės, kad jie tikrai šitą (Astravo atominės elektrinės) problemą imtųsi spręsti“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Rūpestis dėl Astravo atominės elektrinės saugumo išlieka
Kalbėdama apie Astravo atominės elektrinės klausimą, šalies vadovo vyriausioji patarėja sakė, kad prezidento Gitano Nausėdos pozicija nepasikeitė, kad tuo klausimu negali būti jokių kompromisų dėl saugumo.
Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius kalbėdamas apie dabartinę situaciją konstatavo, kad ta elektrinė jau yra pastatyta, beliko atvežti kurą.
„Mūsų tikslas yra sumažinti galimą žalą Lietuvos žmonėms, valstybei, todėl norime, kad būtų įtrauktos, kiek įmanoma, tarptautinės institucijos, kad tie standartai, kurių reikėtų laikytis, būtų paisomi“, – sakė L. Linkevičius.
Demonstravo geranoriškumą Ukrainos atžvilgiu
Kalbėdami apie Ukrainą visi susitikimo dalyviai demonstravo geranoriškumą šios šalies atžvilgiu.
„Mes tvirtiname, kad esame šios valstybės draugai, sergame, kad kuo sėkmingiau klostytųsi ta sudėtinga situacija, kurioje yra Ukraina, esame pasirengę visais įmanomais padėti“, – po susitikimo sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pirmadienį iš vizito Ukrainoje, į kurį lydėjo Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, grįžęs J. Bernatonis sakė, kad toje šalyje pamatė visai kitokį vaizdą nei tas, kuris kartais su pašaipėle piešiamas Lietuvoje.
„Šiuo metu ten, kalbant apie Parlamentą ir Vyriausybės vadovą, į valdžią atėjo jauni, veržlūs, gerai išsilavinę žmonės, suprantantys, kokias problemas jiems paliko senoji valdžia – turiu mintyje besitęsiantį karą, kur kasdien žūsta žmonės, didžiulę korupciją, nepadarytas reformas, kurios trukdo integruotis į ES“, – sakė J. Bernatonis teigdamas, kad ir jų delegacija, lankydamasi šioje šalyje, žadėjo jiems paramą.
Prezidento vyriausioji patarėja sakė, kad per susitikimą su institucijų atstovais ir politikais, šalies vadovas, besiruošdamas Lietuvos ir Ukrainos prezidentų tarybai, kuri vyks kitą savaitę Vilniuje, norėjo išgirsti visų institucijų vadovų nuomones, kaip galima suaktyvinti santykius su Ukraina, kokiomis formomis galima paremti tą šalį ir jos eurointegracines aspiracijas.
„Dėl Ukrainos nesame tik stebėtojai, esame aktyvūs dalyviai (…). Būtų galima paminėti kitais metais liepos 6 -7 d. vyksiančią Ukrainos reformų konferenciją. Tai yra viena iš visos eilės svarbių konferencijų, (…) įtraukiant finansines organizacijas (…). Norime, kad tai būtų ne tik dar viena konferencija, bet visa apimantis reformų procesas. Manome, kad reformos ir būtų atsakas skeptikams ir oponentams, ir visiems kitiems, kurie linki tai šaliai nestabilumo“, – sakė L. Linkevičius.
Diskusijoje užsienio politikos su Baltarusija ir Ukraina klausimais be kitų dalyvavo premjeras Saulius Skvernelis, užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas J. Bernatonis ir kiti.