Kaip nurodoma per 30 metų atliktų tyrimų rezultatais paremtoje apžvalgoje, kambarinių augalų atliekama oro gryninimo funkcija (jei apskritai verta apie ją kalbėti) – tiesiog niekinė. Apibendrinę keletą metų vykdytų tyrimų duomenis, mokslininkai eilinį kartą įrodė, kad įprastame 140 kvadratinių metrų ploto name arba biure tektų auginti 680 kambarinių augalų (t. y. po penkis kiekviename kvadratiniame metre), kad patalpų oras būtų toks pat grynas, kaip atidarius vos du langus.
Matyt, akivaizdu, kad toks neefektyvus vietos išnaudojimas tiesiog nedovanotinas. Net vienas augalas kvadratiniame metre daugeliui sukeltų problemų ir nepatogumų, rašoma portale sciencealert.com.
Jei nepasitikite pastato vėdinimo sistema, be to, nemanote, kad tinkamą oro cirkuliaciją galima sukurti pravėrus langus ar duris, žinokite, kad su augalais situacijos nepataisysite. Kad pagerėtų oro kokybė, kiekviename kvadratiniame metre turėtų augti maždaug šimtas augalų. Tik ar tai realu? Kas ryžtųsi aukoti šitiek vietos ir skirti begalę dėmesio bute užveistoms džiunglėms?
„Kurį laiką ši klaidinga nuostata buvo labai populiari“, – sako ekologijos inžinierius Michaelas Waringas iš Drekselio universiteto. „Augalai – puikus pasirinkimas, tačiau patalpų oro jie tikrai nevalo taip greitai, kad šis procesas kaip nors pakoreguoto oro kokybę namie arba darbe“, – priduria mokslininkas.
Mitas, kurį mokslininkai eilinį sykį mėgina užginčyti, įsigalėjo 1989-aisiais. Jam pradžią davė NASA atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekta išsiaiškinti, ar augalai pajėgūs filtruoti orą kosminėse stotyse taip, kad jame neliktų vėžį sukeliančių cheminių medžiagų.
Tyrimas apsiribojo konkrečiu eksperimentu – nedideliame (mažiau nei kubinio metro talpos), hermetiškame, orui nepralaidžiame konteineryje įstatyto augalo poveikio stebėjimu. Gauti rezultatai, reikia pasakyti, privertė nustebti, todėl jau kitą dieną tyrimo autoriai viešai paskelbė, kad augalai gali pašalinti net 70 proc. ore esančių toksiškų teršalų.
Deja, nedidelio, hermetiško konteinerio negalima nė lyginti su pastatų erdvėmis. Nepaisant šios aplinkybės, su laiku NASA tyrimo rezultatai buvo atriboti nuo konteksto.
Kaip teigia pastaruoju metu pristatytos apžvalgos autoriai, įprastai suprojektuotuose pastatuose užsistovėjusį orą nuolatos keičia šviežias, atplūstantis iš išorės, ir šitai vyksta daug greičiau nei per eksperimentą su konteineriu.
Siekdami tai įrodyti, mokslininkai išskyrė 196 eksperimentų keliu gautus rezultatus ir konvertavo juos į švaraus oro gavimo tempo rodiklius (angl. – clean air delivery rates; CADR). Tada, taikydami šią metriką, jie nustatė, kad beveik visų tyrimų metu tempas, kuriuo augalai iš oro pašalino lakiuosius organinius komponentus, yra per lėtas, kad būtų vertinamas kaip reikšmingas.
„CADR yra standartinė metrika, naudojama siekiant išsiaiškinti oro grynintuvų efektyvumą valant patalpų orą, – sako M. Waringas. – Daugelis tuos tyrimus atlikusių mokslininkų nevertino jų iš aplinkos inžinerijos perspektyvos ir nesigilino į tai, kaip patalpų oro kokybė kinta dėl pastato oro kaitos tempo, o kaip – dėl augalų daromos įtakos.“
Nors atliekant keletą tyrimų buvo vertinami realiose patalpose gauti duomenys, M. Waringas su kolega, taip pat ekologijos inžinieriumi Bryanu Cummingsu nurodo, kad dėl naudotos įrangos galėjo atsirasti netikslumų, be to, buvo pasirinktos nerealiai aukštos toksiškų teršalų koncentracijos. Minėtina ir tai, kad nė vieno tyrimo iniciatoriai nenustatė lauko oro patekimo į patalpą tempo ir į jį neatsižvelgė.
„Tik poroje publikacijų buvo pripažinta, kad eksperimentai turi trūkumų, ir aiškiai paneigtas įsitikinimas, esą įprasti kambariniai augalai gerina patalpų oro kokybę“, – rašoma apžvalgoje.
Dviejų minėtų publikacijų autoriai – patalpų orą ir sąlygas pastatuose tyrinėjantys mokslininkai. Jų ataskaita pasirodė dar 2009-aisiais, tačiau joje surašytos išvados beveik nesiskiria nuo šiandieninių.
„Nors šalinant lakiuosius organinius komponentus svarbiausias vaidmuo tenka ventiliacijai, ir taip yra bemaž kiekviename realiai stovinčiame pastate, jos įtaka taip ir nebuvo ištirta atliekant bet kurį tyrimą“, – rašė mokslininkai 2009-aisiais.
„Kai tyrimas atliekamas natūraliomis sąlygomis, prasmingus kiekybinius teršalų šalinimo rezultatus įmanoma gauti tik išmatavus ir ventiliacijos tempą. Ventiliacijos tempo nepastovumas daugelyje pastatų yra ypač daug įtakos rezultatams turintis veiksnys.“
Su prieš dešimtmetį padarytomis išvadomis visiškai sutinka B. Cummingsas ir M. Waringas. Mokslininkai išsiaiškino, kad esant ypač prastai oro cirkuliacijai, maksimaliems CADR rodikliams ir tokiam augalų skaičiui, kad kiekvienam patalpos kvadratiniam metrui tektų po vieną augalą, iš augalų pavyktų gauti 20 proc. efektyvumą. Tačiau net šiek tiek pasikeitus oro kaitos tempui, šis skaičius gerokai sumažėtų.
Žinoma, nereikia susidaryti įspūdžio, kad eksperimentai su augalais hermetiškuose konteineriuose neturi jokios prasmės. Išsiaiškinti, kaip augalai filtruoja patalpų orą šalindami lakiuosius organinius komponentus, gali būti pravartu kuriant biologinius grynintuvus.
Bet išvadų, padarytų apibendrinus laboratorinėmis sąlygomis gautus duomenis, nei mokslininkai, nei žiniasklaida neturėtų skelbti kaip atitinkančių natūralią aplinką. Kambarinių augalų apsuptyje tikrai jausitės puikiai, bet oro kokybės jie nepagerins. Atminkite, kad kai kurie augalai ir patys išskiria lakiuosius organinius komponentus, paskleidžia sporas ir kitas daleles.
„Tai vienas iš pavyzdžių, iliustruojančių, kaip bėgant laikui moksliniai atradimai gali įgyti klaidingų interpretacijų, – sako M. Waringas. – Tai taip pat puikus pavyzdys, įrodantis, kad ankstesnius mokslinius tyrimus būtina nuolatos analizuoti, o jų išvadas – kvestionuoti. Tik taip pavyks priartėti prie tiesos ir tinkamai suprasti aplinkui vykstančius procesus.“
