Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas laidoje teigė, jog neteisinga sakyti, jog nepritarus G. Nausėdos siūlymui pensijos visiškai nebeaugs. Esą finansavimas didėja, todėl padidės ir bazinė pensija. „Augimas bus, bet ne toksai, kokie yra lūkesčiai ir kaip tikimasi“, – sakė jis.
Paklaustas, negi tikrai nėra pinigų pensijų didinimui, pašnekovas sakė, kad „pinigų visuomet yra. Bet, matot, norinčių gyventi rojuj visuomet yra daugiau negu pragare gyvenančių. Tai visi nori be išimties daugiau pinigų.“
Jis pridūrė, kad prezidento siūlymas nuo kitų metų sparčiau didinti pensijas, 2020 ir 2021 metais taikant penktadaliu didesnį nei numatyta dabar bazinės pensijos indeksavimo koeficientą – kitąmet jis didėtų 1,83 procentinio punkto, o nuo 2021 metų – 1,91 punkto – yra „sąmyšis, nevertas rezultato“. Esą pensijos paaugtų tik 10 centų per dieną arba 3,5 Eur per mėnesį. „Geriau nekalbėti apie tokius pinigus“, – sakė K. Glaveckas.
Pensijos auga, bet įžvelgia kitą problemą
Šiuo metu Lietuvoje apie 40 proc. pensininkų gyvena žemiau skurdo ribos. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, paklaustas, negi tikrai valstybė neturi valios ir pinigų, kad šie žmonės būtų ištraukti iš skurdo, tikino, jog valios yra – esą jei bus pritarta tam indeksavimo koeficientui, kuris numatytas, pensijos per šią kadenciją išaugs trečdaliu, lyginant su tuo, kas buvo kadencijos pradžioje.
Vis dėlto K. Glaveckas įžvelgė kitą problemą. Esą nors pensijos stipriai išaugo nuo ikikrizinio laikotarpio 2007-aisiais, perkamoji galia proporcingai nepadidėjo.
„2007-ais metais ji (pensija, - red. past.) buvo pakelta, tada įvyko naktinė reforma, buvo pjaunama labai smarkiai ir žmonės labai daug prarado. Dabar tik šiek tiek atsigavo, kaip ir ekonomika. Augimo, lyginant per 10 metų, buvo labai nedaug“, – kalbėjo jis.
Ką daryti, kad pensininkų gyvenimas pagerėtų?
Laidoje „DELFI Diena“ pašnekovai diskutavo ir apie tai, kaip vis dėlto pakelti pensijas iki norimo lygio.
VU socialinės politikos profesorius Romas Lazutka sakė, kad reikėtų sulyginti pragyvenimo lygio augimą su pensijų augimu. „Pensijų sistema pas mus tokia sukonstruota ir visą laiką veikė, deja, pensininkai gyvena sunkiai ir dalis jų skursta santykinai daugiau, nes bendras gyvenimo lygis augo sparčiau negu kad pensininkų. Tai reikia tą išlyginti ir prezidentui čia aš pritariu, nors kiti gal nepritars, kad reikia paspartinti pensijų augimą lyginant su atlyginimų augimu“, – teigė jis.
Profesorius taip pat pridūrė, kad itin svarbu ir visuomenės suvokimas, jog dabar didinamos pensijos lems tai, kaip atrodys pensijos ateityje: „Tas, kuris šiandien ne pensininkas, kitais metas ar po dešimties metų bus pensininkas. Ir jis bus skurstantis, ar ne pensininkas, jau priklauso nuo dabar, kokios tos pensijos bus. Nebus tokio dalyko, kad kas išeis į pensiją po 10 ar 20 metų, kad tais metais bus pensijos padvigubintos. Jos augs lėtai. Ir jei jos lėtai auga, tai užprogramuoja ir tiems dabartiniams keturiasdešimtmečiams, kad pensijos bus mažos. Tai reikia jas sparčiau didinti.“
Tuo metu L. Kukuraitis tikino, kad su skurdu jau kovojama ir taikomos papildomos priemonės gaunantiems mažiausias pensijas. Paklaustas, kokios tai priemonės, pašnekovas sakė, jog tai – mažų pensijų formatas, kuris, jei Seimas pritars, užtikrins, jog tie, kurie jau turi būtinąjį stažą, gautų ne mažesnę negu minimalių vartojimo poreikių dydis, kuris šiuo metu traktuojamas kaip absoliuti skurdo riba Lietuvoje, pensiją.
Ministras tikino, kad pačios mažiausios pensijos turėtų padidėti maždaug 20–30 eurų, kad būtų išlipta iš skurdo.
K. Glaveckas savo ruožtu suabejojo tokios priemonės veiksmingumu. „Skurdo riba irgi nėra konstantinis dydis, ji visą laiką kyla. Tai jei paimsim skurdo ribos augimą dėl to, kad brangsta butas, brangsta paslaugos, brangsta viskas, tai skurdo riba irgi keliasi. Jei prieš 20–30 metų už 20 dolerių galėjai visą mėnesį baliavoti restoranuose, tai dabar už 20 eurų smarkiai nepavalgysi“, – sakė jis.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas teigė, kad norint šį atotrūkį išlyginti reikia keisti perskirstymą, „atimti iš vienų ir perdalinti“, tačiau, patikino jis, per vieną biudžetinį laikotarpį tai neįmanoma.
Nuo Europos stipriai atsiliekame
Profesorius R. Lazutka diskusijoje išskyrė ir kitą problemą. Esą, nors kalbama apie milijonus eurų pensijoms didinti, tuo mažai kas pasakoma.
„Mes turime santykinius dydžius ir turime labai seną problemą, kad senatvės pensijoms mes skiriam nepilnus 6 proc. nuo BVP, Europos Sąjungos šalys skiria apie 11 proc. Ir kai sakoma, kad nėra pinigų šalyje, tai pinigų yra, bet jie yra paskirstomi būtent tokiu būdu, kad atitenka nedidelei grupei labai daug, o kitiems atitenka labai mažai, ir būtent pensijoms, kaip savo gyvenimo etapui, kuris tęsis apie dvidešimt metų, mes, kaip visuomenė, skiriam per mažai dėmesio ir per mažai pinigų. Mūsų ilgalaikė didžiulė problema, kurios neaprėpia mūsų socialinis modelis, ką reikėjo padaryti, tai mokesčių sistemos pertvarka“, – kalbėjo R. Lazutka.
Jis sakė, jog tai, kad bazinė pensija perkelta į valstybinį biudžetą, nieko nekeičia, jei valstybės biudžete pinigų nedaugėja.
Tuo metu K. Glaveckas sakė, jog pasiekti ES lygį kol kas sudėtinga. „Jei finansuose sumažinsim proporcijas ir iš tikro padarysim kaip Europoj, 10 proc., nors mūsų ekonomika neleidžia kol kas to daryti, mes iš tikro galėtume pensiją padidinti iki 420–430 eurų. Bet tam, kaip prezidento komanda rašo, reikalinga pajamų lygybė. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad aš dirbu ir tu dirbi, skirtingus darbus, bet vienodai uždirbame. Mes turėjome tokią sistemą, kuri vadinosi Sovietų Sąjunga“, – žodžių į vatą nevyniojo pašnekovas.
„Pensijų augimas turi aplenkti atlyginimų augimą“
R. Lazutka laidoje pabrėžė, kad pensijos, aplenkiančios atlyginimų augimą, yra labai svarbu. Kaip tai pasiekti?
Profesorius aiškino, kad čia padėtų apmokestinimas tų, kuriems nuo BVP skiriama labai daug. „Lietuvoj nelygybės rodikliai yra didžiausi ES. Čia jokių klausimų, elementaru. Visos tarptautinės organizacijos mums baksnoja pirštu metai iš metų – susitvarkykit jūs savo nelygybę ir paremkit savo skurstančius žmones. Grįžtu prie prezidento. Jis į tai atkreipė dėmesį, kad trys eurai, dabar, kai jau biudžetas sudaromas, kai jau yra projektas, tai negalime iš esmės nieko pakeisti. Bet siūlo pertvarkyti pensijų indeksavimo tvarką ir siūlo sukurti tokią tvarką, kad ilgalaikėj perspektyvoj indeksavimas būtų spartesnis negu atlyginimų augimas“, – kalbėjo jis.
L. Kukuraitis, kalbant apie perskirstymą pridūrė, kad reikia susitarti, jog mokesčius irgi mokėsim didesnius. „Visi sudėsim daugiau, kad perskirstymas būtų didesnis. Be didesnio perskirstymo, neturėsim tokio lygio kaip Europoje“, – teigė ministras.