Jau ir dabar įspūdingas medicinių įrenginių kiekis mokslininkui padeda kvėpuoti, valgyti, bendrauti. Ateityje tokių technologinių pagalbininkų skaičius turėtų didėti. Bet, kaip teigia pats mokslininkas, jo tikslas yra ne atidėti mirtį, o – evoliucionuoti.
„Taip, suprantu, kad tai skamba kaip mokslinė fantastika. Bet man tai įgyvendinti iki šių metų pabaigos padės kai kurių žmonių protingiausios pasaulyje smegenys ir kai kurios galingiausios pasaulio megakorporacijos“, – savo tinklaraštyje atviravo mokslininkas.
Numatytas „evoliucionavimo“ laikas daugiau ar mažiau sutampa su mokslininkui likusia gyvenimo trukme. Bent jau taip rodo statistika. Tačiau mokslininkas yra įsitikinęs, kad jam pavyks pamatyti, ką pasauliui ruošia 2020 ir vėlesni metai.
Mokslininko kūną kankina mirtina motorinių neuronų liga, kuri po truputį naikina nervus. Jei šis apibūdinimas skamba girdėtai, tai jūs teisūs. Tai ta pati neurodegeneracinė liga, kuri 1963 metais buvo diagnozuota Stephenui Hawkingui. Neilgai trukus po diagnozės konstatavimo, fizikas kliovėsi technologijomis, kurios leido jam judėti ir kalbėti.
Kaip ir S. Hawkingo, P. Scott-Morgano nervų sistema pamažu praranda gebėjimą vykdyti esmines organizmo funkcijas ir valingus judesius. Mokslininkas yra beveik visiškai paralyžiuotas.
Dar praėjusią savaitę 61 metų vyras buvo išleistas iš ligoninės, kurioje beveik mėnesį praleido intensyvios slaugos skyriuje. Į ligoninę vyras pateko po kelių gyvybę gelbstinčių procedūrų. Tačiau pats mokslininkas yra įsitikinęs, kad jos tobulina jo gyvybę.
Viena iš procedūrų – mini-ventiliatoriaus įtaisymas (pacientas džiaugiasi, kad jis veikia tyliau, nei Dartho Vaderio kvėpavimas), maitinimosi vamzdelio įtaisymas ir kolostomijos maišelio pritvirtinimas.
Jam taip pat buvo pašalinta balso dėžė – taip sumažėjo rizika paspringti savo seilėmis. Dabar jis daugiausiai per kalbos sintezatorių. Kiekvieną naują inžinerinį kūno priedą jis vadina „patobulinimu“, o ne natūralios funkcijos pakaitalu. Tačiau geriausia jo laukia ateityje.
„Vos už metų ar dvejų galėsime atlikti šį tą revoliucinio. Beveik visos tam reikalingos technologijos jau egzistuoja“, – sako jis.
Tačiau megenų-kompiuterio sąsaja ir akių sekimo įranga yra tik vystomos. Tačiau P. Scott-Morganas tikisi ne tik to – jis įsivaizduoja ateitį, kurioje Peteris 2.0 yra ne kūnas fizinėje erdvėje, o protas skaitmeninėje erdvėje.
Kartu su savo sutuoktiniu Francisu, P. Scott-Morganas įsteigė fondą, kurio iškeltas tikslas – tyrinėti etišką dirbtinio intelekto ir robotų panaudojimą siekiant grąžinti fizines galimybes žmonėms, kurių kūną susilpnino amžius, ligos ar patirtas neįgalumas.
Ateitis jau čia, bet, cituojant mokslinės fantastikos autorių Williamą Gibsoną, „ji tiesiog pasiskirsčiusi labai netolygiai“.
Norint žmonėms, sergantiems motorinių neuronų liga, išplėsti prieigą prie gyvybę gelbstinčių gydymo metodų ir technologijų, fondas paskelbė apie „Right to thrive“ kampaniją, siekiančią patraukti britų parlamento narių palaikymą Šios kampanijos žinutė net nėra labai susijusi su futuristiškų kiborgų kūrimu ar gyvenimu skaitmeninėje utopijoje. Tokie vaizdiniai tėra dėmesio patraukimo priemonė, nes realybė yra kur kas labiau pesimistiška.
„Iš esmės „Right to Thrive“ tikslas yra sąžininga prieiga, laisvas pasirinkimas ir sveikatos apsaugos kokybės suvienodinimas“, – rašo mokslininkas.
