Kuo baigėsi kaltinimai šiukšlinimu klimato protesto dalyviams? Netrukus faktų tikrinimo portalas „Snopes“ ir kiti demaskavo šią istoriją. Pasirodo, Hyde parke paliktos šiukšlės priklausė visai ne protesto „Išnykimo maištas“ (ang. „Extinction Rebellion“) dalyviams.

Populiariausia protestuotojams priskirta plastiku nusėtos pievos nuotrauka iš tiesų buvo padaryta Hyde parke, tačiau po kito renginio. Prieš klimato protestą šiame parke vyko marihuanos aktyvistų susibūrimas 420. Parke linksminosi tūkstančiai žmonių, o klimato aktyvistams beliko iškuopti jų šiukšles.

Socialiniuose tinkluose tą dieną pasklido ir daugiau šiukšlynų nuotraukų. Kai kurios „Twitter“ socialiniame tinkle klimato aktyvistams priskirtos šiukšlių nuotraukos buvo padarytos visai ne Londone, o Mumbajuje, Indijoje.

Kairėje - vaizdas iš paplūdimio Mumbajuje; dešinėje - vaizdas iš Hyde parko po 420 šventės

Panašių istorijų internete galima aptikti daug. Jos tik dar kartą įrodo, kad socialiniuose tinkluose rastų naujienų negalima priimti už gryną pinigą. Tačiau tai, kaip žmonės reaguoja į akimirksnius sklindančias žinutes – jomis dalijasi, komentuoja – rodo ir dar vieną tendenciją.

Socialiniai tinklai vis dažniau atlieka tradicinės žiniasklaidos vaidmenį. Slopstant pasitikėjimui tradicinėmis medijomis, išauga paprastų interneto vartotojų vaidmuo. Jie skelbia naujienas, dalijasi jomis su savo sekėjais taip įžiebdami grandininę reakciją. Ta pačia žinute pasidalijus kelias dešimtis tūkstančių kartų niekas nebedrįsta klausti, ar ši istorija tikra.

Tačiau būdai informacijai patikrinti egzistuoja ir visai nereikia būti informacinių technologijų specialistu, norint juos pritaikyti kasdienio naršymo reikmėms.

Naršant socialiniuose tinkluose rasti pradinį žinutės šaltinį gali būti sudėtinga. Viral žinutės tinkle pasidalijamos tūkstančius kartų, tačiau kartais šaltinio pėdsakus galima aptikti ant nuotraukos (logotipai, užrašai mažesnius šriftu) arba pačioje žinutėje. Neradus informacijos šaltinio vargu ar verta ja dalytis savo paskyroje. Taip elgdamiesi rizikuojate paskleisti netikrą informaciją.

Jei šaltinį rasti, vis dėlto, pavyko, verta įsigilinti, kokią žiniasklaidos kryptį svetainė ar asmuo atstovauja ar su kokia intencija talpino šią žinutę. Humoro jausmas – asmeniškas dalykas, todėl socialiniuose tinkluose pokštai neretai manifestuoja kaip tikros naujienos.

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Gegužės mėnesį „Facebook“ daugiau nei tūkstanti kartų pasidalinta tuo metu kandidatės į Lietuvos prezidentus Ingridos Šimonytės nuotrauka. Užrašas ant politikės marškinėlių – „Šioje šalyje tau nėra vietos. Emigruok“. Nuotraukų redagavimo programa pakeistą nuotrauką savo paskyroje patalpino žurnalistė Rūta Janutienė, kaip pati vėliau komentavo – norėdama sarkastiškai pajuokauti.

Ingridos Šimonytės nuotrauka, kairėje - montažas; dešinėje - tikras kadras

Nors daugelis mačiusių nuotrauką suprato pašaipą, atsirado ir patikėjusių nuotraukos tikrumu. Daugelis socialinio tinklo vartotojų tokį žurnalistės poelgį pripažino esant nederamu ir neetišku.

Kita panaši istorija nutiko kuomet tame pačiame „Facebook“ išplito žinutė apie du Santiago de Compostela katedros Ispanijoje patarnautojus, į smilkytuvą pribėrusius marihuanos. Žinutėje cituojami bažnyčios patarnautojai teigė – „Žinoma, žmonės paliko katedrą laimingesni nei bet kada“. Šiuo pokštu „Facebook“ pasidalino 4,4 tūkst. vartotojų.

Ironiško portalo pasidalinta žinutė

„Snopes“ faktų tikrintojams demaskavus pranešimą paaiškėjo, kad populiariame satyriniame Ispanijos portale pasirodžiusi žinutė tebuvo pokštas.

Dar vienas būdas patikrinti socialiniuose tinkluose randamą informaciją – nuotraukų patikra. Čia gali padėti „Chrome“ naršyklės įskiepis „Reversed Image Search“. Įdiegus šį įskiepį galima atlikti dominančio paveikslėlio paiešką keliose skirtingose paieškos sistemose ir tokiu būdu rasti originalų paveikslėlio šaltinį arba atsekti, su kokiais kontekstais jis buvo siejamas.

Pamenate istoriją apie klimato aktyvistų neva paliktas šiukšles? Paveikslėlių patikros įrankis padėjo žurnalistams atsekti, kam jos iš tiesų priklausė. Kontekstas ypatingai svarbus vertinant bet kokią informaciją, todėl dažniausiai socialiniuose tinkluose pasitaikanti apgavystė – klaidingos istorijos ir iliustracijos poros.

Jei žinutė nėra iliustruota arba nuotraukų patikra neduoda jokios naudos, belieka kliautis tekstiniu turiniu. Daugelis viral socialiniuose tinkluose tapusių istorijų jau yra išnarpliotos profesionalių žurnalistų – telieka jas surasti. Pasaulyje veikia daugybė faktų tikrinimo portalų, todėl „Google“ paieškoje suvedus žinutės tezę, pateikiant ją klausimo forma, didelė tikimybė pirmosiose paieškos pozicijose išvysti faktų tikrintojų patikrintą informaciją.

Kaip rasti patikrintus faktus

Galiausiai, joks automatinis informacijos patikros įrankis neveikia geriau už kritinį mąstymą ir sveiką protą. Dažniausiai protas padiktuota teisingą atsakymą, tereikia į jį įsiklausyti. Sensacijų, reklamos ar propagandos kūrėjai kliaunasi pirminiais skaitytojų impulsais – jie siekia sukrėsti, sužavėti, nustebinti. Kilus staigiam susidomėjimui turiniu daugelis nė negalvodamas spusteli mygtuką „Dalintis“.

Tačiau nuo informacijos kaistančiame pasaulyje kaip niekada svarbiu tampa laikas apmąstyti. Kai skiriate keletą minučių įvertinti tam, ką pamatėte, didėja tikimybė, kad padarysite teisingą sprendimą – įžvelgsite apgavystę, manipuliaciją ar, viso labo, nekaltą internetinį pokštą.