Šio kreipimosi nepasirašė „Pieno centras“ – beveik visus didžiuosius pieno perdirbėjus vienijanti organizacija.
Dokumente rašoma:
„Tinklai turi praktiškai vienodas sąlygas rinktis prekę lietuvišką ir gerieji mažmeninės prekybos lietuviškos kilmės maisto produktais pavyzdžiai turėtų būti sektini visiems prekybos tinklams būtent todėl, kad Lietuvoje yra gamybos galimybės, yra vartotojų norai ir prioritetai, ir visai neaišku, kodėl daliai prekybininkų neišeina tiekti daugiau lietuviškų produktų, jie pakeičiami analogiška importine produkcija. Kalbame ne apie išskirtinius produktus, o masinio vartojimo, kurių kainos yra tokio paties lygio, kaip ir analogiškos kokybės produktų, ir tai nepriklauso nuo kilmės.
Vadinasi, Lietuvos pirkėjas, kalbant apie kainą, neišlošia, ir kainos dėl įvežamų produktų lentynose praktiškai nesumažėja, o žala Lietuvos ekonomikai bendrai didėja, nes, mažėjant gamybai bei perdirbimui Lietuvoje, prarandama labai žymi pridėtinė vertė, neįdarbinami žmonės, nemokami atlyginimai, nemokami mokesčiai. Produkto kilmės vieta nėra tik šiaip neutrali informacija etiketėje, ji suteikia ekonominę naudą arba nuostolį šaliai.“
Šis kreipimasis taikomas „Lidl“ tinklui ir kartu giriama „Maxima LT“ politika.
Prašo paramos
„Į susitikimą Žemės ūkio ministerijoje buvo pakviesti tiek „Lidl“, tiek prekybininkų asociacija, tačiau nė vienas iš jų neatėjo. Manome, kad šis klausimas yra valstybės lygmens. Norime palaikymo. Pavyzdžiui, atnaujinti ženklo, kuris žymi Lietuvoje pagamintą produkciją, kūrimą ir kad jis turėtų visą lydinčiąją ir palaikomąją sistemą“, – ko siekia, aiškina Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius.
Jis sako, kad parama tokiam ženklui galėtų būti ir tai, jog nuostata pirkti lietuviškus produktus atsirastų viešųjų pirkimų sąlygose, perkant maistą kariuomenei, mokykloms. Verslas ženklą naudos, kai atsiras pridėtinė vertė.
„Turime 3 ar 4 ženklus, bet nė vienas iš jų neveikia“, – konstatuoja E. Mackevičius.
Kitas dalykas, apie kurį buvo mėginta diskutuoti, tai „Lidl“ poveikis perdirbėjams. E. Mackevičius sako, kad šis tinklas orientuojasi į pigesnį mėsos produktų segmentą.
„Duomenis turėtų surinkti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, galbūt kitos institucijos, kad būtų įvertinta tikras tinklo lietuviškumas. Tai vadinamosios minkštosios priemonės, nes valstybė negali imtis jokio griežtesnio reguliavimo. Jie daro, ką nori, o mes turime rasti būdų pasiekti, kad pirkėjas rinktųsi mūsų produktus. Mūsų gamintojams tinklas kol kas nėra parankus“, – dėsto E. Mackevičius ir neslepia, kad norėtų didesnio valstybės palaikymo, jog importinės prekės būtų tik išskirtinės, o ne identiški mūsų gamintojų produktai.
Neatitinka reikalavimų
Valdas Lopeta, prekybos tinklo komunikacijos vadovas, sako, kad griežtai laikosi konkurencijos teisės reikalavimų, ES nuostatų.
„Mūsų saugos ir kokybės reikalavimai dažnai yra aukštesni už rinkos standartus, juos vienodai taikome visiems savo tiekėjams, nepriklausomai nuo produkcijos kilmės šalies. Daliai Lietuvos tiekėjų teko papildomai investuoti, kad jų gaminama produkcija atitiktų mūsų keliamus reikalavimus ir atsidurtų mūsų lentynose. Džiaugiamės, kad per trejus veiklos metus partnerysčių su Lietuvos tiekėjais ir gamintojais skaičius nuosekliai augo ir tebeauga toliau. Jau turime nemažai sėkmės istorijų, kai su mumis pradėjusiems dirbti gamintojams ir tiekėjams atsivėrė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkos“, – aiškina V. Lopeta.
Jis pateikia ir pavyzdžių. „Varėnos pienelio“ produkcijos eksportas, pradėjus bendradarbiauti su „Lidl“, išaugo beveik tris kartus.
„Reklaminėje kampanijoje būtent tai ir akcentuojama: atsakingas požiūris į produkcijos kokybę ir saugą yra svarbiausias raktas, siekiant sėkmingos partnerystės su „Lidl“. Pačiose parduotuvėse rasti lietuvių gamintojų produkciją yra nesudėtinga, nes daugelis produktų žymima specialiu „pagaminta Lietuvoje“ ženklu.
Asortimentas nuolat papildomas pačių Lietuvos gamintojų, ūkininkų prekių ženklais pažymėta produkcija. Lietuvių gamintojų teikiamos produkcijos santykis, palyginus su iš kitų šalių atvežama produkcija, nuolat kinta, nes kas savaitę peržiūrime ir pildome asortimentą“, – tikina V. Lopeta.
