A. Lukašenka, kuris yra pramintas paskutiniuoju Europos diktatoriumi, buvusiai sovietinei respublikai vadovauja nuo 1994 metų. Per tą laiką šalyje ne kartą įvyko rinkimai, kuriuos tarptautiniai stebėtojai pavadino nesąžiningais.
Sekmadienį rinkėjai rinks 110 žemųjų parlamento rūmų – Atstovų Rūmų – narių.
A. Lukašenkos kritikai turi mažai šansų patekti į parlamentą: pagrindiniams opozicijos lyderiams ir dviem vieninteliams opozicijos atstovams kadenciją baigiančiuose Atstovų Rūmuose buvo uždrausta kandidatuoti.
„Rinkimai buvo sumenkinti iki ritualo, kaip Sovietų Sąjungoje“, – pareiškė žmogaus teisių grupės „Vyasna“ vadovas Alesius Beliackis.
Opozicinio Baltarusijos liaudies fronto pirmininko pavaduotojas Aleksejus Janukevičius naujienų agentūrai AFP pareiškė manąs, jog valdžia pasirinko „pažįstamą [rinkimų] klastojimo scenarijų“.
Rinkimai neigiamų vertinimų sulaukė nepaisant A. Lukašenkos vėl dedamų pastangų suartėti su Vakarų valstybėmis, kurios kritikuoja demokratijos ir žmogaus teisių padėtį šalyje.
Šį mėnesį A. Lukašenka, buvęs kolūkio pirmininkas, nuvyko reto vizito į Europą ir Vienoje susitiko su Austrijos lyderiais.
Jis pareiškė norįs, kad Europos Sąjunga (ES) taptų „svarbia“ jo šalies „politine ir verslo partnere“.
O rugpjūčio pabaigoje jis Minske priėmė Baltųjų Rūmų patarėją nacionalinio saugumo klausimais Johną Boltoną ir pareiškė, jog santykiuose su Vašingtonu yra atverčiamas „naujas skyrius“.
ES ragina užtikrinti sąžiningą balsavimą
Europos Komisijos atstovė užsienio reikalų ir saugumo politikos klausimams Maja Kocijančič pareiškė, jog Europos blokas atidžiai stebės sekmadienį vykstančius rinkimus.
„Kalbant apie rinkimus, mūsų standartai yra labai griežti, – pareiškė ji reporteriams Briuselyje. –Baltarusijos atveju nesitikime nieko kito: tik sąžiningų ir skaidrių rinkimų, atitinkančių tarptautinius standartus.“
Tačiau užsienio stebėtojai demokratiškesnių rinkimų beveik nesitiki.
„Kampanija kol kas buvo vangi, buvo organizuota mažai renginių“, – šį mėnesį paskelbtoje ataskaitoje pažymėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).
Žmonės nemano, jog rinkimai bus „išties konkurencingi“ ir „menkai pasitiki rinkimų procesu“, tuomet nurodė organizacija.
ESBO į rinkimus siunčia 400 stebėtojų. Nuo 1995 metų laisvais ir sąžiningais organizacija nepripažino jokių Baltarusijoje įvykusių rinkimų.
Žmogaus teisių aktyvistų aljansas pareiškė, jog opozicijos kandidatams nepavyko įtikinti televizijos transliuoti jų kalbas, ir pasmerkė „cenzūrą ir nepriimtinus žodžio laisvės apribojimus“.
Opozicijos partijos skundėsi dėl sunkumų, su kuriais susidūrė siekdamos užregistruoti savo kandidatus ir net stebėtojus.
„Tikėtis laisvų ir sąžiningų rinkimų visiškai neverta“, - pareiškė A. Janukevičius.
Kitos opozicijos partijos – Jungtinės piliečių partijos – lyderis Nikolajus Kozlovas naujienų agentūrai AFP pareiškė, jog dalyvauti rinkimuose buvo leista tik 37 iš 54 partijos kandidatų.
Rinkimų rezultatai, anot jo, yra visiškai nuspėjami.
„Mes jau žinome, 99 proc., kas laimės kiekvienoje apygardoje“, – pareiškė jis.
Politikos analitikas Valerijus Karbalevičius pažymėjo, jog valdžia nemato priežasčių atleisti vadžias, nes santykiai su Vakarais jau gerėja.
„Demokratijos ir žmogaus teisių problemos ... nuslinko į antrą planą“, – pareiškė jis.
„Valdžia dėl opozicijos rinkimų kampanijos gali daugiau prarasti negu laimėti.“