Birmingamo universiteto filosofas ir pasaulinės etikos dėstytojas Mertenas Reglitzas sako, kad interneto prieiga turėtų tapti pamatine žmogaus teise, užtikrinama visiems be išimties.
„Galimybė naudotis internetu yra unikalus ir nepakeičiamas būdas realizuoti pamatines žmogaus laisves, pavyzdžiui, saviraiškos ir susirinkimų laisvės“, – savo naujame moksliniame darbe rašo jis.
Pagrindinis argumentas yra tas, jog galimybė naudotis internetu yra tokia svarbi dalyvaujant šiuolaikiniame gyvenime, kad jos neturintys žmonės, kalbant apie galimybę gauti informacijos, būti išklausytam, realizuoti savo pamatines žmogaus laisves ir dar daug dalykų, patiria didžiulį nuostolį.
Dar svarbiau tai, kad, jeigu žmonės neišgali naudotis internetu, tuomet tokia galimybė jiems privalo būti suteikta nemokamai, mano M. Reglitzas.
„Interneto prieiga nėra prabanga, tai žmogaus moralinė teisė, ir visi turi turėti galimybę nestebimi ir necenzūruojami prisijungti prie šio pasaulinio tinklo, o neišgalintiems galimybė juo naudotis turėtų būti nemokama“, – sakė jis.
„Neturėdami tokios galimybės, daugelis žmonių praranda prasmingą būdą daryti įtaką ir priversti atsakingai elgtis tarptautinius taisyklių kūrėjus ir institucijas. Tokie žmonės paprasčiausiai neturi balso teisės nustatant taisykles, kurių privalo laikytis, ir kurios daro įtaką jų gyvenimo pasirinkimams“, – mano M. Reglitzas.
Jis paminėjo antrojo šio amžiaus dešimtmečio viduryje vykusį Arabų pavasarį, pastarųjų metų #MeToo judėjimą ir nepagrįstą policijos smurtą prieš afroamerikiečius Jungtinėse Valstijose kaip pavyzdžius to, kaip internetas gali užtikrinti laisvę, teisingumą ir marginalizuotų grupių saugumą.
Pats savaime naudojimasis internetu negarantuoja tokių galimybių, tačiau M. Reglitzas pabrėžė, kad šie judėjimai neegzistuotų, jeigu ne socialiniai tinklai ir galimybė platinti ir skaityti informaciją internete.
Galimybė naudotis internetu leidžia žmonėms gyventi „minimaliai orų gyvenimą“, savo moksliniame darbe rašo M. Reglitzas. Ir nors jis pripažįsta, kad internetas taip pat gali būti žalos ir korupcijos šaltinis (prisiminkime, pavyzdžiui, masinį stebėjimą ir kibernetines patyčias), jis sako, kad šiandienos pasaulyje jis yra per daug svarbus, kad dar būtų tokių, kurie negali juo naudotis.
Bent jau kai kuriose šalyse judama tinkama linkme. Pavyzdžiui, Indijos Keralos valstija pripažino visuotinę prieigą prie interneto žmogaus teise, o Europos Sąjunga siekia iki 2020 metų prijungti prie interneto kiekvieną kaimą ir miestą.
M. Reglitzas pažymi, kad, siekiant užtikrinti galimybę naudotis internetu, visiškai nereikia naujausių didelės spartos technologijų ar sparčiausių išmaniųjų telefonų. Žmonės gali naudotis internetu naudodami ir paprasčiausius įrenginius ir programinę įrangą.
„Visuotinei interneto prieigai nereikia didelių išlaidų. Prieiga prie politiškai svarbių galimybių, galimybė gauti informacijos, prisijungti prie virtualių grupių, siųsti ir gauti elektroninius laiškus gali būti užtikrinama ir be naujausių informacinių technologijų“, – pabrėžia M. Reglitzas.
„Telefonai su galimybe naudotis internetu bei prieiga prie interneto, pavyzdžiui, viešosiose bibliotekose, gali padėti žmonėms naudotis internetu, jeigu naudotis juo namuose iš pradžių yra per brangu“, – sakė jis.
M. Reglitzo darbas buvo paskelbtas Taikomosios filosofijos žurnale.
