Venecijiečius pažadino sirenos, kurios reiškia, kad vanduo turi pakilti virš 130 cm žymos. To pakaktų, kad sūrus purvinas vanduo vėl užlietų į UNESCO pasaulio paveldą įrašytą istorinį miesto centrą.
Antradienį didžiausias per 50 metų potvynis buvo pasiekęs 1,87 metro žymą ir nuniokojo miestą.
Pareigūnams ketvirtadienį rengiantis vertinti Venecijos kultūros lobiams, tokiems kaip Šv. Morkaus bazilika, padarytą žalą, vietos gyventojai stengiasi nepasiduoti.
„Iš to pragyvenu, ką galiu padaryti?“ – atsakė 54 metų Stefano Gabbanoto, paklaustas, kodėl atidaro savo laikraščių kioską žinodamas, kad netrukus jį vėl reikės uždaryti.
Jis sakė, kad net uždaręs kioską toliau pardavinės spalvingus guminius batus, sukrautus į dėžes šalia.
Po Dožų rūmų arkomis viena pora iš Honkongo pozavo filmavimo ir fotografavimo kameroms.
„Tai buvo suplanuota seniai, todėl negalėjome nieko pakeisti“, – sakė 34 metų jaunavedys Jay Wongas, bet pripažino, kad jo nuotaka Sabrina Lee atrodo sušalusi.
„Iš tiesų tai gera patirtis. Tai – nuotykis“, – pridūrė J. Wongas.
Italijos premjeras Giuseppe Conte planuoja susitikti su Venecijos meru ir gelbėtojais, ir aplankyti nuo potvynio nukentėjusias kompanijas.
Trečiadienį G. Conte pavadino potvynį „smūgiu į mūsų šalies širdį“. Vyriausybė turi paskelbti nepaprastąją padėtį dėl stichinės nelaimės.
Meras Luigi Brugnaro apskaičiavo, kad padaryta žalos už šimtus milijonų eurų. Keli muziejai vis dar uždaryti visuomenei.
Antradienį itin didelis potvynis, Venecijoje vadinamas acqua alta, užliejo maždaug 80 proc. miesto, nurodo pareigūnai.
Nuo 1923-ųjų, kai buvo pradėti stebėjimai, vanduo aukščiau buvo pakilęs vienintelį kartą – 1966-aisiais jo lygis buvo pasiekęs 1,94 metro žymą.
Žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad potvynis jau pareikalavo mažiausiai dviejų žmonių gyvybių. Abu jie gyveno Palestrinos saloje, skiriančioje Venecijos lagūną ir Adrijos jūrą.
Viena iš aukų tapo 78 metų vyras, nutrenktas elektros srovės, kai vanduo užliejo jo namą.
Venecijoje gyvena vos 50 tūkst. gyventojų, bet kasmet apsilanko 36 mln. lankytojų iš viso pasaulio.
Nuo 2003 metų yra vykdomas didžiulis infrastruktūros projektas MOSE miestui apsaugoti, bet jį temdo nuolat neplanuotai išaugančios sąskaitos, vėlavimas ir korupcijos skandalai.
Planas apima 78 užtvaras, kurias galima pakelti siekiant apsaugoti Venecijos lagūną per jūros potvynius, bet per neseniai atliktą jų bandymą kilo stipri vibracija ir inžinieriai nustatė, kad kai kurios dalys surūdijo.
„Šis inžinerinis sprendimas, galiausiai kainuosiantis beveik 6 mlrd. eurų, turi veikti“, – radijui „Capital“ sakė transporto ministrė Paola De Micheli.
Vyriausybė paskelbė skirsianti pagalbą
Potvyniams Venecijoje padarius didelės žalos, Italijos vyriausybė paskelbė apie pagalbą.
„Katastrofa, ištikusi Veneciją, yra dūris į mūsų šalies širdį“, - lankydamasis lagūnos mieste sakė vyriausybės vadovas Giuseppė Contė. Jo kabinetas esą pasirengęs skirti lėšų. Vyriausybė ketina skelbti Venecijoje ekstremalią padėtį, kad miestą galėtų greičiau pasiekti parama.
Didelėje Venecijos dalyje šiuo metu fiksuojami didžiausi per daugiau kaip 50 metų potvyniai. Apsemta šv. Morkaus aikštė ir šv. Morkaus bazilika. Po vandeniu taip pat atsidūrė viešbučiai, parduotuvės ir gyvenamieji namai. Žuvo mažiausiai vienas žmogus.
Venecijos meras Luigis Brugnaras žalą trečiadienį įvardijo šimtais milijonų eurų. „Mes prašome vyriausybės mums padėti, kaštai bus dideli“, - rašė jis tviteryje. Meras dėl potvynių apkaltino klimato kaitą. Panašiai kalbėjo it aplinkos ministras Sergio Costa. „Žemės šilimas sunaikins mūsų planetą, jei mes nedelsiant nesiimsime veiksmų“, - rašė jis feisbuke.
Kai kurie gyventojai tuo tarpu katastrofą siejo su korupcija. Jie kaltino politikus pardavus miestą turizmo ir kruizinių laivų įmonėms ir iš tikrųjų nesirūpinant saugumu.