„Pagaliau ir mes išdrįsome parašyti ir informuoti apie patiriamą mobingą darbe.
Tik dabar, nes ligoninėje buvo skelbiamos anoniminės anketos elektroninėje erdvėje, ten nurodėme visas šias priežastis ir tikėjomės pokyčių bei palaikymo iš administracijos, tačiau jos nesulaukę kreipiamės į jus, nes tikimės, kad viešumas ką nors pakeis“, – rašoma laiške.
Tekste slaugytojai rašo, kad visa tai vyksta Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Anesteziologijos ir operacijų skyriuje.
Chaosas ir nepagarba
Pirmiausia, skundžiamasi darbo grafikais. Pasak medikų, jie parodomi paskutinę mėnesio darbo dieną.
„Būna, dirbama ir pusantros paros, net ir turint etatą, nėra poilsio ir darbo režimo. Kartais kas antrą parą būna budėjimų. Suminės darbo valandos, kuriomis vyresnioji (slaugytoja – DELFI) manipuliuoja. Nesutikus didintis krūvio (nes nėra kam dirbti), mėnesį dirbi už ne visą etatą, kitą mėnesį gali dirbti ir už 1,5 etato. Be to, nesutikus didintis krūvio, teigiama, kad neduos atostogų arba negausime laisvos dienos, kai reikės“, – piktinamasi laiške.
Rašoma, kad būna ir taip: jeigu medikas neturi nuolatinės darbo vietos (operacinės, kurioje nuolatos dirbtų), atėjęs iš ryto į darbą, nežino, kur teks eiti dirbti.
„Negali tinkamai pasiruošti darbui, nes nežinai, į kurią operacinę būsi nusiųstas, ar teks dirbti su traumatologais, ar su chirurgais, ar su neurochirurgais, kiekviena operacinė yra specifinė, o sprendimą sužinai tik po „penkiaminutės“, kuri būna kiekvieną dieną 8.20 val. ir trunka 10–15 minučių; operacijos, beje, prasideda prieš 9 valandą. Negana to, esi mėtomas iš vienos operacinės į kitą. Nes juk mes viską turime mokėti ir viską turime žinoti“, – rašoma laiške.
Medikai pasakoja, kad nesutikus didintis darbo krūvio dėl šlubuojančios sveikatos, „vyresnioji nusispjauna per petį ir pasako, kad jai nusispjauti ant mūsų sveikatos.“
Laiške rašoma, kad neretai darbe girdi kandžių replikų, užgauliojimų, menkinamų žodžių, jaučia psichologinį spaudimą.
„Niekada nesulaukdavome jokio pagyros žodžio“, – rašo medikai.
Laiške rašoma, kad buvo pildytos anoniminės anketos, bet administracija į jas nesureagavo.
Anoniminiame laiške medikai skyriaus vadovę kaltina nuolatiniu teroru, žeminimu, įžeidinėjimu. „Ramiai pro jos kabinetą nepraeisi, būsi aprėkta“, – pripažįsta medikai.
Jie tvirtina, kad darbuotojai yra įbauginti.
Laiške pabrėžiama, kad per mažiau nei metus iš darbo išėjo trys jaunos darbuotojos. „Apskritai – darbe didelė pagalbinių darbuotojų kaita, ir jie išeina ne dėl darbo krūvio, ne dėl paties darbo specifikos, o dėl vyresniosios užgauliojimų, žeminimų, elgesio ir teroro, – tvirtinama laiške. – Administracija žino šią situaciją ir nesiima jokių veiksmų. Tai vyksta ne vienus metus. Nesulaukėme pagalbos iš ligoninės administracijos, todėl šiandien kreipėmės į Valstybinę darbo inspekciją, Sveikatos apsaugos ministeriją. <...> Nerimaujame dėl savo ir savo kolegų sveikatos.“
Apie gautą laišką informavome Šiaulių ligoninės administraciją. Nors sudėtinga situacija skyriuje buvo žinoma ir dar šios problemos nepavyko išspręsti, atstovai tvirtina, kad anoniminės medikų anketos administracijos nepasiekė.
Prieš publikuojant straipsnį laiško autoriai ir administracija buvo susitikę. Pokalbio metu sutarta, kad bus imtasi veiksmų. „Tačiau vėl tenka laukti“, – rašė medikai. – Galvojome, kad viešumas padės pajudinti ledus.“
Pateikiame Šiaulių ligoninės vadovybės atstovo kokybei Martyno Gedmino komentarą:
„Visų pirma, norime pabrėžti, jog pacientas ir jam teikiamų paslaugų kokybė yra mūsų ligoninės prioritetas. Todėl iškart po pasikeitimų ligoninės administracijoje praėjusiais metais buvo inicijuotos struktūrinės pertvarkos įstaigos procesams optimizuoti. Jas galutinai užbaigėme šių metų spalio 1 d., kai įsigaliojo nauja SAM ministro patvirtinta ligoninės struktūra. Šiais veiksmais išsprendėme daug problemų, kurios ligoninę kamavo ilgus metus. Tai jau leidžia kur kas efektyviau teikti paslaugas mūsų pacientams, nors, savaime aišku, pokyčiai patiko ne visiems.
Be to, praėjusių metų pabaigoje atlikome mūsų darbuotojų apklausą dėl darbo organizavimo bei emocinės aplinkos aspektų. Anesteziologijos ir operacijų skyrių identifikavome kaip vieną iš sudėtingiausių – jame susipina visų chirurginių skyrių darbo specifika.
Dar iki minėto anoniminio laiško, spalio 18 d., ligoninės direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta detaliai išanalizuoti operacinių skyriaus procesų organizavimą, atsižvelgiant į visus tai galinčius lemti veiksnius, taip pat – ir emocinę aplinką, atlikus anoniminę darbuotojų apklausą. Atkreipiame dėmesį, kad iki šiol nebuvome gavę nė vieno pranešimo iš darbuotojų dėl patiriamo streso darbe, todėl neturime objektyvių duomenų pagrįsti vieną ar kitą nuomonę.
Po pastarųjų įvykių medikų bendruomenėje aiškiai pasakėme, kad ligoninėje netoleruosime jokių smurto apraiškų – mūsų darbuotojų psichoemocinė sveikata yra kokybiško ligoninės darbo pamatas.
Šią savaitę patvirtinome naują ligoninės psichologų darbo reglamentą, kuriame įtvirtintos nuostatos, skatinančios medikus kreiptis į psichologus po krizinių situacijų ar patiriamo streso atvejais, be to, tokiuose didesnės rizikos padaliniuose numatytos reguliarios grupinės psichologų intervencijos psichoemocinės sveikatos prevencijai užtikrinti. Suplanuoti konfliktų sprendimo ir bendravimo mokymai padalinių vadovams. Viename iš ligoninės padalinių, kuriame buvo atlikti ryškūs struktūriniai pokyčiai, jau įvyko labai rezultatyvūs mokymai.
Jeigu nustatysime organizacinių pokyčių pagrindą, taip pat – ir dėl emocinio klimato, tai būsime ryžtingi, bet sprendimus priimsime jau minėtai darbo grupei pateikus objektyvias išvadas“, – rašoma komentare.
SAM: kur reikėtų ieškoti pagalbos?
„Pastaruoju metu vis daugiau medikų garsiai prabyla apie problemas gydymo įstaigose, su kuriomis susiduriama ne vienus metus ar net dešimtmečius. Palaikome ir skatiname šių problemų kėlimą, nes garsiai įvardyti, netylėti ir nesitaikstyti – tai pirmas žingsnis, kad situacija imtų keistis, – komentuoja sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.
– Tuo tikslu pradėjo veikti ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasitikėjimo linija. Kviečiame medikus, darbe patiriančius psichologinį smurtą, mobingą ar kitokio pobūdžio spaudimą, to netoleruoti ir apie tokias situacijas pranešti nemokamu pasitikėjimo telefonu 8 800 66004, pasirinkus skaičių „3“. Paskambinus ne darbo metu, galima palikti žinutę balso pašte.
Svarbu tai, kad skambučiai yra anonimiški, tad tokių duomenų kaip vardas, pavardė, pareigos pateikti nereikia. Prašoma nurodyti tik gydymo įstaigą, kurioje pastebimos šios problemos, nes į tas gydymo įstaigas, apie kurias bus pranešta anoniminiais skambučiais, įvertinus informaciją, planuojama siųsti mobilią ekspertų grupę. Ji bendraus su vadovais, kolektyvu, siekdama išsiaiškinti, kokios konkrečios problemos vyrauja kolektyve ir kaip jos galėtų būti sprendžiamos. Per pasitikėjimo liniją naujausiais duomenimis yra kreipęsi apie 20 žmonių, kviečiame aktyviai naudotis šia galimybe.
Tam, kad situacija keistųsi, sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta ekspertų darbo grupė. Joje dirbantys įvairių institucijų, organizacijų, medikų atstovai dar šiemet turės parengti veiksmų planą, kaip ydingą situaciją dėl medikų darbe patiriamo mobingo, psichologinio smurto keisti iš esmės.“
Taip pat šiuo metu vyksta SAM ir Vyriausybės kanceliarijos viešoji konsultacija – apklausa, kurios metu kviečiama įvardyti problemas, jų priežastis ir galimus sprendimo būdus, siekiama išgirsti medikų nuomonę apie konkrečias iniciatyvas, kaip būtų galima gerinti mikroklimatą, psichosocialines darbo sąlygas, tarpusavio bendravimo kultūrą ir spręsti kitas problemas gydymo įstaigose. Kartu siekiama paskatinti medikų bendruomenę dar labiau kalbėti, netylėti ir tartis, siekiant rasti geriausius sprendimus. Konsultacija vyks iki lapkričio 18 d., jau dalyvavo beveik 500 žmonių. Jai pasibaigus, remiantis rezultatais, bus rengiamos rekomendacijos gydymo įstaigoms ir teisės aktų pakeitimai, jei jie bus reikalingi būtiniems pokyčiams įgyvendinti.
„Regis, vis daugiau kalbame apie patyčių prevenciją tarp vaikų, lygių galimybių skatinimą įvairiausiose srityse, bendrai sutariame, kad tai – visuomenės siekiamybė. Pastarojo meto įvykiai paskatino prabilti ir apie patyčias darbe, palaikant darbo santykius, apie mobingą, o su panašiomis problemomis, kaip matyti iš liudijimų viešojoje erdvėje, susiduriama ne tik gydymo įstaigose, bet ir kituose sektoriuose. Todėl labai svarbu, kad visuomenė kalba, diskutuoja, kelia tuos klausimus, nes tik garsiai diskutuodami apie šias problemas galime po truputį keisti visuomenės požiūrį ir darbo santykius įvairiausiose srityse, – sako ministro patarėja.
– Kartu labai svarbu – ne vien medicinos srities darbuotojams, bet ir visų kitų sričių dirbantiesiems – prisiminti, kad dėl galimų darbo santykių pažeidimų, netinkamų darbo sąlygų galima ir reikėtų pranešti Valstybinei darbo inspekcijai.“
