Gamtosaugininkai kreipėsi į Seimo narius
Socialiniuose tinkluose jau kelias dienas prašoma dalintis naujiena apie Seimo narių grupės siūlomus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo straipsnių pakeitimus, kuriuose siūloma įteisinti naktinių taikiklių įsigijimą ir naudojimą medžioklei. Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ feisbuke dalijasi prašymu užkirsti kelią siūlomo sprendimo priėmimui.
„Kaip jau turbūt žinote, naktinių taikiklių projektas vėl sugrįžo į Seimą. 2015-2016 metais nagrinėtas ir atmestas, po to dar tris kartus bandytas įkišti į darbotvarkę, dabar vėl atkeliauja į posėdžių salę. Siūlymas iš esmės tas pats – padaryti išimtis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, kurios leistų medžiotojams įsigyti, turėti ir naudoti naktinius taikiklius bei garso slopintuvus. Argumentacija irgi ta pati – afrikinis kiaulių maras“, – rašoma socialiniuose tinkluose.
Asociacija įraše tęsia, kad šį ketvirtadienį (2019-11-14) Seimo posėdyje numatytas įstatymo projekto teikimas: „Tačiau projektas gali būti atmestas jau šioje stadijoje, net nepradedant jo svarstymo ir taip nešvaistant Seimo narių laiko ir nepiktinant visuomenės. GAA “Baltijos vilkas” kartu su kitomis aplinkosauginėmis NVO kreipiasi į Seimo narius, ragindami būtent taip ir pasielgti.“
Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ pateikia argumentus, kodėl Seime turi būti nepritarta įstatymo projektui. Pirmiausia, teigiama, kad analogiškas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Seime jau svarstytas 2015-2016 metais. Projektą svarstęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas balsavo jam nepritarti. Įstatymo projektas buvo atmestas ir Seimo plenariniame posėdyje priėmimo stadijoje.
Antra, naktiniai taikikliai ir garso slopintuvai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme yra priskiriami prie A kategorijos ginklų priedėlių. Šios kategorijos ginklams ir priedėliams galioja griežčiausi apribojimai, t.y. civilinės apyvartos draudimas dėl jų pavojingumo. Šernų populiacijos mažinimo uždavinys nėra tokio lygio problema, kad reikėtų švelninti šiuos apribojimus.
„Įstatymo projekto iniciatoriai aiškinamajame rašte klaidingai teigia, kad šernų gausos nepavyksta sumažinti įprastinėmis priemonėmis. Tačiau apskaitos ir sumedžiojimo statistika rodo, kad medžioklė intensyviai vyksta ir su esamomis priemonėmis. Aplinkos ministerijos skelbiamais duomenimis, šiemet medžiotojų atliktos apskaitos metu suskaičiuoti 11633 šernai, ir tai yra daugiau nei dvigubai mažiau, nei buvo 2015 metais. Iki šių metų balandžio 15-tos dienos sumedžiota 18016 šernų. Aiškinamajame rašte klaidingai teigiama, kad Europos Sąjunga rekomenduoja kovai su afrikiniu kiaulių maru naudoti naktinius taikiklius ir garso slopintuvus. Tačiau šiuo metu galiojančioje Europos Sąjungos afrikinio kiaulių maro valdymo strategijoje nėra rekomendacijos naudoti taikiklius ar slopintuvus. Kovai su kiaulių maro plitimu rekomenduojamos visai kitos, Lietuvoje ne iki galo įgyvendintos priemonės“, – rašoma feisbuko įraše.
Tęsiama, kad naktinių taikiklių ir garso slopintuvų naudojimas medžioklėje yra neetiškas, nes iš žvėrių atimama bet kokia galimybė apsisaugoti, panaikinamas vienintelis likęs jiems ramus nakties metas. Taip pat šios įrangos naudojimo praktinė kontrolė būtų labai sudėtinga, o greičiausiai ir neįmanoma.
Visas feisbuko įrašas:
Į Seimą grįžta naktiniai taikikliai ir duslintuvai
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo straipsnių pakeitimai, kuriuose siūloma įteisinti naktinių taikiklių įsigijimą ir naudojimą medžioklei Seimui bus pateikti ketvirtadienį, lapkričio 14 dieną. Įstatymo projekto rengėjai yra Jonas Jarutis, Aurimas Gaidžiūnas, Juozas Varžgalys, Andriejus Stančikas, Valentinas Bukauskas, Sergejus Jovaiša, Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Bacvinka, Remigijus Žemaitaitis, Vytautas Rastenis, Alfredas Stasys Nausėda, Juozas Rimkus, Petras Nevulis, Rimantas Sinkevičius, Juozas Imbrasas, Artūras Skardžius.
Jonas Jarutis DELFI aiškina, kad įteisinti naktinių taikiklių įsigijimą ir naudojimą medžioklei siūloma remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išvadomis, kad Lietuvoje nepavyksta susidoroti su kiaulių maru ir naktiniai taikikliai padėtų efektyvinti šernų medžioklę.
„Tai yra daugiau gal ekonominės priežastys, bet, žinoma, yra ir medžiotojų interesas. Praktiškai nebeleidžiama gyventojams tose zonose, kur paplitęs kiaulių maras, laikyti ūkininkams kiaules. <...> Mes nesame pirmi, jeigu gerai pamenu, tai dar 13 ES šalių naudoja specialias priemones. <...>“, – tikina Seimo narys ir paklaustas, ar jo minimos priemonės kitose šalyse taikomos tik šernų medžioklei ar visiems medžioti leidžiamiems gyvūnams, priduria, kad dėl to reikėtų pasitikslinti.
„Tai nereiškia, kad jeigu būtų priimtas įstatymo pakeitimas, <...> visi medžiotojai automatiškai juos naudos. Yra medžioklės taisyklės, kuriose ministerija (aplinkos – red. past.) nustato, kokie žvėrys, kokiomis priemonėmis ir kada medžiojama. Tai nėra taip, kad <...> šaudys (medžiotojai – red. past.) į kairę ir dešinę“, – aiškina J. Jarutis.
Anot Seimo nario, dauguma laukinių gyvūnų, tarp jų ir šernai, dažniausiai maitinasi tamsiu paros metu, kada yra sunkiai matomi, todėl medžiotojams sunku juos sumedžioti.
„Naktinio matymo prietaisas yra tam, kad būtų galima matyti. Tačiau bet kokiu atveju galioja ta pati taisyklė, kaip ir neturint naktinio matymo taikiklio, medžiotojas turi šauti tik visiškai įsitikinęs. Taip pat ir su naktinio matymo prietaisu. <...> Tai yra specialioji priemonė, kurią kai kurios šalys naudoja. Artimiausia kaimynė yra Latvija ir didesnių problemų dėl to nėra“, – komentuoja J. Jarutis.
Pats Seimo narys taip pat yra medžiotojas ir, kaip pats sako, turi medžiotojo bilietą, ginklą jau nuo 1994 metų. Tačiau pašnekovas prisipažįsta, kad medžioti važiuoja retai – keletą kartų per metus: „Turiu kitų užsiėmimų.“
Pataisų priežastis – pritempta
Tačiau buvęs aplinkos viceministras Linas Jonauskas sako, kad naktinių taikiklių įsigijimo ir naudojimo medžioklei siūlymo priežastys yra tik priedanga, jau ne pirmą kartą norint įteisinti medžiotojams naudingas įstatymo pataisas.
„Jau ne pirmus metus ir ne vieną kartą jau siūlomos įstatymo pataisos, kelia didelį interesą tarp medžiotojų. Aišku, ne visų, nes medžiotojai taip pat yra pasidalinę į kelias grupes. Vieni nuomonės neturi šiuo klausimu, <...>, kiti sako, kad šitų priemonių reikėtų, treti – kategoriškai pasisako prieš. Pati įstatymo pataisų argumentacija yra ir juokinga ir labai akivaizdžiai pritempta“, – tikina L. Jonauskas.
Pašnekovas tęsia, kad įstatymo pakeitimų priežastys, kuriose tikinama, kad neva jokios kitos priemonės su afrikiniu kiaulių maru kovoti jau nebepadeda, mažų mažiausiai neįtikina. Be to, pasak L. Jonausko, naktiniai matymo taikikliai ir ginklų duslintuvai, kurie sumažina garsą šaunant, neturi nieko bendro su medžiokle ir medžioklės etika.
„Naivu tikėtis, kad medžiotojai afrikinio kiaulių maro grėsmės akivaizdoje prisipirks brangių žaisliukų ir juos naudos tik kol sumažins šernų populiaciją, o paskui juos dės į spintą. Akivaizdu, kad yra grupė medžiotojų, kurie nori paprasčiau, šilčiau medžioti. Gal reikėtų sakyti net ne medžioti, o šaudyti gyvūnus. Nes iš esmės nieko bendro su medžiokle naktinio matymo priedelio taikymas neturi. Pirmiausia, yra medžioklės kultūra ir etika. Jeigu medžioklė yra nuo seno medžiotojo konkuravimas su gyvūnu, tai čia jokios konkurencijos nebelieka. Medžiojamas gyvūnas neturi jokios galimybės pasislėpti, pasprukti“, – paaiškina aplinkosaugininkas ir priduria, kad medžiojai jau seniai galėjo sumažinti šernų populiaciją, tačiau to nedaro sąmoningai, nes tokiu atveju jiems nebeliks, ką medžioti.
Reikėtų papildomo reguliavimo
L. Jonauskas pabrėžia, kad priėmus tokį įstatymo pakeitimą, reikėtų gerokai pasukti galvą, kaip užtikrinti, kad naktiniais matymo taikikliais būtų medžiojami tik šernai. Taip pat kyla susirūpinimas ir dėl siūlymo įteisinti duslintuvus, kurie slopina garsą, prie šaunamųjų ginklų.
„Tai, kas dabar Lietuvoje vyksta su aplinkosauga, labai akivaizdu <...>, kad aplinkosauga <...> negeba tvarkytis. Tam sukontroliuoti reikėtų didelių aplinkosaugos pajėgų. <...> Realiai, gyvosios gamtos inspektorių reikia Lietuvoje dvigubai daugiau. Dabar jų yra apie 50, o turėtų būti bent 100. Taip pat reikėtų labai sudėtingos, profesionalios įrangos, daugiau žmogiškųjų išteklių. Be to, jeigu medžiotojas šaus su duslintuvu, tai visiškai šito šūvio nesigirdės ir aplinkosaugininkui ar žmonėms pasakyti, iš kur sklido šūvis – neįmanoma. Pagaliau, kaip atskirti medžiotojo laimikį: ar jis sumedžiotas su naktinio matymo taikikliu ir duslintuvu, ar be?“ – klausia aplinkosaugininkas.
Garsas išbaido gyvūnus
Tačiau Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas, Lietuvos Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas tikina, kad įteisinus naktinius taikiklius ir duslintuvus, papildomų kontrolės priemonių nereikėtų.
„Yra Aplinkos apsaugos departamentas, inspektoriai tai tegu dirba savo darbą, gauna atlyginimus tai tegu tikrina“, – įsitikinęs J. Talmantas.
Pašnekovas tikina, kad Seimo narių iniciatyva yra sveikintina ir svarbi Lietuvos ekonomikai: „Tie Seimo nariai, kurie pateikė, turi viziją ir mato, kokią žalą daro afrikinis kiaulių maras. Lietuvoj kiaulės baigia išnykti, gyvulių ūkis nebesukuria pridėtinės. 65 proc. kiaulienos mes importuojame iš Lenkijos, tai aš manau, kad gamtosaugininkai pirmiausia turėtų paskaičiuoti ekonominį nuostolį šaliai kiaulių maras ir mes niekaip negalime atitikti EK reikalavimų, o visos ES šalys turi tam tikras priemones, kuriomis galima sumedžioti EK reikalaujamus šernų skaičius – 50 proc. patinų ir 50 proc. patelių”, – aiškina J. Talmantas.
Be to, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas priduria, kad duslintuvai šalia šaunamųjų ginklų yra reikalingi tam, jog šaunant nesibaidytų žvėris ir nebūtų triukšmo aplinkui gyvenantiems žmonėms bei patiems medžiotojams.
