Į LIBE komiteto posėdį ministras atvyko ne vienas. Jį lydėjo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis.
Iš pradžių LIBE komiteto pirmininkas Juanas Fernandas Lopez-Aguilaras pristatė Lietuvos delegaciją ir padarė trumpą įžangą apie Sausio 13-osios įvykius ir visą bylą.
„Sovietų kariuomenė surengė karinę operaciją prieš civilius… Sovietų kariuomenė nusprendė sugriausti mūsų laisvę, mūsų tikėjimą”, - rodydamas nuotraukas iš Sausio 13-osios įvykių toliau kalbėjo ministras E. Jankevičius.
Po to jis nupasakojo bylos eigą, rezultatus ir Rusijos reakciją.
„Tai beprecedentinis išpuolis prieš teismų nešališkumą ir nepriklausomybę, teisės viršenybę”, - teigė ministras. Jis taip pat priminė neseniai EP priimtą rezoliuciją dėl istorinės atminties, kur smerkiami Rusijos bandymai perrašyti istoriją.
Pasak E. Jankevičiaus, Rusijos veiksmai prieš Lietuvos teisėjus gali būti precendentu ir grėsmė kyla olandų teisėjams, kurie nagrinėja Malaizijos lėktuvo numušimą Ukrainos rytuose, britų pareigūnams, kurie tira Solsberio nuodijimo bylą, lenkams, kurie aiškinasi Katynės katastrofą.
Generalinis prokuroras pažymėjo, kad Sausio 13-osios bylą sudaro 760 tomų, surinkta tūkstančiai duomenų, įrodymų ir nepaisant Rusijos trikdžių, teismas įvyko.
Šių metų balandžio mėnesį Rusijos Tyrimų komitetas paskelbė iškėlęs baudžiamąją bylą dėl „priėmus žinomai neteisėtą nuosprendį“ Vilniaus apygardos teismo teisėjams (Ainorai Macevičienei, Aivai Survilienei, Virginijai Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui), kurie paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Anksčiau pareikšti kaltinimai už akių ir bylą tyrusiam buvusiam prokurorui Simonui Slapšinskui. Jis kaltinamas neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu.
Pasak generalinio prokuroro E. Pašilio, pagal Rusijos pateiktus kaltinimus, Lietuvos teisėjams ir pareigūnams gresia nuo 5 iki 10 metų kalėjimo.
„Be to, aš neabejoju, bus imtąsi ir kitų priemonių, kad įbauginti kitus teisėjus”, - savo ruožtu pridūrė Kauno apygardos teismo pirmininkas N. Meilutis: “Rusija siunčia labai aiškų signalą teisėjams: “Bijokite!”
Po to vykusioje diskusijoje didžiausios EP frakcijos Europos liaudies partijos koordinatorė komitete Roberta Metsola pareiškė, kad jos politinė jėga pilnai remia rezoliucijos idėją. Kiti kalbėję LIBE komiteto politinių grupių koordinatoriai taip pat palaikė šią idėją bei net kėlė mintį dėl ES teisinių santykių su Rusija tolesnio peržiūrėjimo.
„Palaikau ministro idėją surengti platesne diskusiją, kaip apsaugoti ES teisinę sistemą nuo Rusijos neigaimo poveikio”, - europarlamentarė iš Lietuvos Rasa Juknevičienė, pakaitinė LIBE komiteto narė.
„Aš buvau liudininkas tų įvykių, buvau tuo metu medikas”, - prisiminė kitas EP narys iš Lietuvos Juozas Olekas, kuri pridūrė, kad daug platesnė tema - teisės viršenybė: “Turime užkirsti kelią šiam precedentui.”
Komitetas dabar turės nuspręsti, ar rengti rezoliuciją ir organizuoti viešus klausymus. Jei nuspręs teigiamai, kas yra labai panašu, tuomet anksčiausiai rezoliucijos, skirtos pasmerkti Rusijos vykdomą Sausio 13-osios bylos teisėjų ir prokurorų persekiojimą, galima tikėtis po kokių 4 mėnesių.
Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo pradžioje su EP pirmininku Davidu-Maria Sassoli aptarė rezoliucijos, skirtos pasmerkti Rusijos vykdomą Sausio 13-osios bylos teisėjų ir prokurorų persekiojimą. Ministras E.Jankevičius šia tema diskutavo su LIBE komiteto pirmininku J.F.Lopez-Aguilaru dar liepos mėnesį.
Tiesa, daliai Lietuvos europarlamentarų tokia iniciatyva iš vis buvo negirdėta. Nors Teisingumo ministerija tikino, kad ministras laišku kreipėsi į visus Lietuvai atstovaujančius Europos Parlamento narius, prašydamas juos informuoti savo frakcijų narius apie Sausio 13-osios bylos svarbą Lietuvai ir Rusijos pradėtą politinį persekiojimą prieš jos tyrėjus ir teisėjus.
Pasak Teisingumo ministerijos, Europos Parlamento rezoliucija – stiprus ir autoritetingas tarptautinis balsas, padėtų paviešinti istorinę Lietuvai Sausio 13-oios bylą ir apginti konstitucinę pareigą atlikusius prokurorus ir teisėjus.