„NATO išlieka kertiniu (gynybos) akmeniu“, – sakė A. Kramp-Karrenbauer, kalbėdama kasmečiame diskusijų apie NATO renginyje.
Taip pat labai svarbu išaiškinti Vokietijos visuomenei, kodėl reikia aktyviau įsitraukti į tarptautinio saugumo problemų sprendimą, teigė A. Kramp-Karrenbauer.
Tačiau ji pripažino, kad kol kas nereiškiamas didelis entuziazmas diskutuoti saugumo klausimais. Ministrė minėjo, kad Vokietijos visuomenę dar reikės pripratinti prie minties, kad šalis turi daryti didesnę karinę įtaką.
E. Macrono teiginį konferencijos metu taip pat užginčijo Wolfgangas Ischingeris, Miuncheno saugumo konferencijos vadovas ir buvęs Vokietijos ambasadorius JAV.
„Mūsų partneriai amerikiečiai stiprina savo pajėgas Europoje. Kitiems metams jie numatė dideles pratybas, didžiausias, kokios tik yra vykusios. Taigi sunku teigti, kad (NATO) ištiko „smegenų mirtis“, – sakė W. Ischingeris.
Tačiau W. Ischingeris pritarė E. Macrono pozicijai lyderystės klausimu, teigdamas, kad, jei sėdėtų Eliziejaus rūmuose, jam taip pat būtų neramu dėl NATO partnerių, nebendradarbiaujančių tarpusavyje.
Pastarasis komentaras buvo skirtas Vašingtonui, kuris, neperspėjęs NATO sąjungininkių, iš Sirijos patraukė savo pajėgas, bei Ankarai, kuri netrukus į teritoriją pasiuntė savo pajėgas.
Pirmadienį vykusios konferencijos metu gynybos ministrė dar kartą pakartojo raginimą NATO skirti daugiau lėšų ir karių. Tviterio paskyroje ji rašė: „Solidarumas neveikia tik viena puse.“
„Jau dešimtis metų pelnėmės iš sąjungininkių, atsakingų už mūsų saugumą. Norėčiau išlyginti plyšius tarp to, ką kalbame apie saugumo politiką, ir to, ką iš tiesų darome“, – sakė A. Kramp-Karrenbauer.
Ministrė teigė norinti, kad iki 2031 metų Vokietijos indėlis sudarytų 10 proc. viso NATO karinio pajėgumo, tais pačiais metais, pasak A. Kramp-Karrenbauer, gynybai skiriamos šalies lėšos galėtų pasiekti 2 proc. BVP.