Tai lemia ir variklio sureguliavimas, jo nusidėvėjimas, oro filtrų užterštumas, pagaliau, vairuotojo vairavimo ypatumai ir dar krūva veiksnių. O juk būtent sunaudoto kuro kiekis lemia oro (aplinkos) taršos mastą.
Taip pat ir vienkartinio – registracijos mokesčio principas yra ydingas. Vieni (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) mašinas keičia kas kelerius metus, kiti, kad ir įsigiję naują transporto priemonę eksploatuoja ją iki visiško jos nusidėvėjimo. Todėl visai nereiškia, kad asmuo, įsigijęs naują ar sąlyginai naują transporto priemonę ją eksploatuos vienodu intensyvumu ir vienodą laiko tarpą. Tad kyla klausimas, kodėl jiems mokestis vienodas? O ir eksploatuos ne vienodai paisydami jos (variklio kuro degimo proceso) techninės būklės, jos priežiūros bei gamintojo rekomendacijų. Tarša atsiranda degant angliavandeniliams. Kuo kuro sunaudojama daugiau, tuo paskleistoji tarša didesnė. Todėl vienkartinis mokestis paremtas visai neaiškiu principu: už kokią taršą mokėsime? Beje, mokėsime avansu – transporto priemonės registracijos metu.
Kiek taršos paskleidžiama sudeginus vieną litrą kuro (dyzelino ar benzino, ar kt.) įvertinti visai nesunku. Bet kas, kas mokėsi chemiją, šią lygtį išspręstų nesunkiai (Aplinkos ministerijos klerkai, matyt, šios disciplinos nesimokė). Pagal Seimui tvirtinti Aplinkos ministerijos siūlomą metodiką visai neatsižvelgiama į būsimą ne vienodą automobilių ridą, eksploatacijos trukmę, kuro padavimo į variklį, degimo sistemų būklę, variklio išdirbtų valandų skaičių. Pensininkas, kuris per metus nuvažiuos iki 5 tūkst. km ir versle besisukantis žmogus, kuris viršys ir 150 tūkst. km, mokės tą patį. Čia netgi kyla klausimas: kodėl šis naujai siūlomas mokestis vadinamas taršos mokesčiu?
Jei kalbama apie taršos apmokestinimą, sprendimas yra daugiau negu paprastas, tereikia į kuro kainą (Eur/ltr.) įskaičiuoti tarkime akcizą, kuris grįžta į valstybės biudžetą. Belieka susitarti koks jo dydis už „sudegintą“ skirtingų kuro rūšių mato vienetą. Sudeginai litrą benzino – moki (kuro pirkimo momentu) X Eurų, sudeginai litrą dyzelino: X+Y Eurų. Ir viskas skaidru, ir paprasta, ir teisinga. Kiek kuro sudeginai, tiek ir sumokėjai valstybei. Ir nesvarbu, ar važiavai su „Escalade“, ar su hibridiniu „Prius“. Naudojant tokį taršos mokesčio skaičiavimo mechanizmą išties būtų galima pasiekti socialinio teisingumo, nes būtų įvertintas transporto priemonės eksploatacijos intensyvumas, variklio sistemų darbo optimizacija, etc... Tuo pačiu reali aplinkoje paskleidžiama tarša.
Pagal naujai siūlomą mokesčio nustatymo metodiką elektriniai bei hibridiniai automobiliai, norint juos proteguoti bei skatinti jų įsigijimą nuo šio mokesčio atleidžiami. Tačiau hibridiniuose automobiliuose taip pat yra vidaus degino variklis, paprastai naudojantis angliavandenilių pagrindo kurą. Tad kodėl hibridiniai automobiliai neapmokestinami? Ar jie aplinkos neteršia? Neatmesčiau prielaidos, kad jie teršia aplinką gal net ir labiau už „benzininius“ bei „dyzelinius“ savo brolius. Bet čia jau atskira tema.