Komentuoja Edvardas Steckis, advokatų profesinės bendrijos „AAA Law“ advokatas, vyresnysis teisininkas
Kokie teisės aktai galios?
Iki šiol tokių klausimų nekilo, nes ES valstybių piliečių skyrybų teisiniai aspektai yra taikomi ES mastu. Tai reiškia, kad skiriantis skirtingų ES šalių pilietybes turintiems sutuoktiniams, galioja ne atskirų šalių įstatymai, o vienas iš ES Tarybos reglamentų. Konkrečiai – ES Tarybos reglamentas 2201/2003, žinomas kaip „Brussells II A“ arba „Brussells II bis“.
Jungtinei Karalystei „išsituokus“ su Europos Sąjunga, šis reglamentas nebebus taikomas tokia pačia apimtimi tuo atveju, kai skyrybas formins šių dviejų valstybių piliečiai. Svarbu ir tai, jog nėra tarptautinės sutarties, kuri šiuo klausimu būtų sudaryta tarp Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Karalystės.
Nesant tokios sutarties, teismingumo nustatymo klausimai šeimos bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu reglamentuojami LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VII dalyje, nustatančioje tarptautinio civilinio proceso taisykles. Tačiau jos taikomos tik tais atvejais, kai teisės kolizijos klausimo nereguliuoja ES ar kitas tarptautinis teisės aktas. Daugiau nesiveldami į teisines subtilybes, peržiūrėkime kelis galimus scenarijus.
Sakykime, jog teisiniu atžvilgiu „mišrioje“ santuokoje žmona yra Lietuvos Respublikos pilietė, o vyras – Jungtinės Karalystės pilietis, ir žmona kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Šiuo atveju reikšmingos yra hipotetinės situacijos: 1) abu sutuoktiniai gyvena Jungtinėje Karalystėje; 2) žmona jau metai gyvena skyrium Lietuvoje, o vyras liko Jungtinėje Karalystėje; 3) abu sutuoktiniai gyvena Taline, Estijoje; 4) žmona jau metai gyvena skyrium Lietuvoje, o vyras liko Estijoje.
Kai abu sutuoktiniai nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje
Pirmuoju atveju sutuoktiniai gyvena vienoje valstybėje – Jungtinėje Karalystėje, kuri nėra ES valstybė narė. Be to, sutuoktiniai turi skirtingas pilietybes, ir vyras yra ne ES valstybės narės pilietis, todėl jurisdikcijai nustatyti negali būti taikomas nė vienas iš reglamento „Briuselis II bis“ straipsnių.
Tokiu atveju taikomos nacionalinės teisės, t. y., Jungtinės Karalystės ir Lietuvos Respublikos teisės nuostatos, pagal kurias esminę reikšmę turi šalių nuolatinė gyvenamoji vieta. Todėl santuokos nutraukimas turės būti nagrinėjamas Jungtinės Karalystės atitinkamame teisme.
Kai vienas sutuoktinis jau nuolat gyvena Lietuvoje
Antruoju atveju taip pat negalimas ES reglamento taikymas dėl tų pačių priežasčių – abu sutuoktiniai turi skirtingas pilietybes, o vyras yra ne ES valstybės narės pilietis.
Tokiu atveju taikomos nacionalinės teisės, t. y., Lietuvos Respublikos teisės nuostatos (CPK 784 straipsnio 1 dalis), pagal kurį šeimos bylos, jei nors vienas iš sutuoktinių yra LR pilietis ar asmuo be pilietybės, ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, yra teismingos LR teismams.
Taigi santuokos nutraukimas turės būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos atitinkamame teisme.
Kai abu sutuoktiniai nuolat gyvena kitoje ES valstybėje
Trečiuoju atveju bylos šalys – skirtingų pilietybių, LR pilietis ir Jungtinės Karalystės pilietis, todėl esminę reikšmę turi šalių nuolatinė gyvenamoji vieta. Šiuo atveju – sutuoktiniai turi bendrą nuolatinę gyvenamąją vietą ES valstybėje narėje Estijoje.
Kadangi su ginču susijusi valstybė yra Estijos Respublika, tai jurisdikcijai nustatyti bus taikomas reglamentas „Briuselis II bis“. Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį, ieškovė pagal abiejų šalių bendrą gyvenamąją vietą ar atsakovo įprastinę gyvenamąją vietą turi teisę kreiptis į Estijos kompetentingą teismą.
Todėl Lietuvos teismas, vadovaudamasis reglamentu „Briuselis II bis“, turėtų atsisakyti jurisdikcijos ir atsisakyti priimti ieškinį. Taigi santuokos nutraukimas turės būti nagrinėjamas Estijos atitinkamame teisme.
Kai abu sutuoktiniai gyvena skirtingose ES valstybėse narėse
Ketvirtuoju atveju sutuoktinių gyvenamoji vieta yra skirtingose valstybėse, tačiau abi valstybės – Lietuva ir Estija – yra ES valstybės narės, todėl jurisdikcijai nustatyti taikomas reglamentas „Briuselis II bis“.
Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį ieškovė turi teisę pasirinkti vieną iš dviejų scenarijų: 1) Estijos kompetentingą teismą kaip buvusią sutuoktinių bendrą gyvenamąją vietą, kurioje vienas iš sutuoktinių toliau gyvena, arba kaip atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą; 2) Lietuvos kompetentingą teismą, nes ji yra LR pilietė ir Lietuvoje gyvena ilgiau nei 6 mėnesius.
Todėl santuokos nutraukimas esant nurodytai faktinei situacijai galės ieškovės pasirinkimu būti sprendžiamas tiek Lietuvos Respublikos teismuose, tiek Estijos teismuose.
Žinoma, santuokos nutraukimas niekada nėra lengvas procesas, ir norėtųsi linkėti daugiau santuokos sudarymų nei nutraukimų. Visgi teisinių procesų bendras išmanymas skyryboms besiruošiančioms mišrioms lietuvių ir britų šeimoms tampa būtinybe.
